Addicted to you (LTU)

Chapter 20

Alex pov.

- Kur mus veži? – nedrąsiai paklausiau.

- Ten kur jūsų tikrai neras. – nusijuokė.

- Man tai nei kiek nejuokinga, Liam. – piktai pasakiau. – Mano sesuo gali būt nužudyta, o mes prie jūsų niekuo neprisidėjom. Ką mes išvis blogo padarėm jum. O ypač Adriana.

Akyse pradėjo kauptis ašaros. Negalėjau prarast visos savo šeimos.

- Jei Zayn spėjo, Adriana gyva ir nereikia čia verkšlent. – piktai pasakė. – O tau nereikėjo permiegot su Louis. Tada Zayn nebūtų jo užsipuolęs ir pagrobęs Ad.

- Aš nežinojau, kad Louis yra Zayn draugas. Ir nekaltink manęs dėl mano praeities. – sušnypščiau.

Jis tik tylėjo ir toliau važiavo tik staiga pristabdė ir pasuko į mišką.

- Kur mus veži? – supanikavau.

- Nebijok. Aš tavęs tikrai nenoriu. – rimtai pasakė.

- Kam kankint 7 metų mergaitę. Juk ji jau ir taip neteko motinos. – piktai pasakiau.

- Tai ne mano reikalas ką Louis darys su ja.

- Jei liks gyvas. – suburbėjau.

- O patikėk manim – jis liks. Zayn nežudys to kuri žino kur jo meilužė ir dukra.

Zayn pov.

- Sakyk kur jos arba prisiekiu Dievu aš tave nudėsiu. – prispaudžiau jo veidą prie stalo įremdamas pistoletą į galvą.

- Kas bus man jei pasakysiu kur jos? – nusijuokė.

- Mirsi lengvesne mirtim. – nusišaipiau.

- Nesąžiningai žaidi Malik. – pasimuistė.

Dar stipriau įrėmiau ginklą.

- Ne tavo reikalas kaip žaidžiu aš. Sakyk kur yra Alex ir Aisha. Policija jau važiuoja čia, sėsi ilgam. – pasakiau ir šoviau į koją.

Visi mieste žino kad policija priklauso man. Su lig tai žodžiais pro duris įsiveržė keturi ginkluoti mentai.

- Neišvietos. Rankas virš galvos. – padariau kaip liepta bet jie nubėgo prie Louis. – Louis Tomlinson jūs suimamas už Adriana Mentl pagrobimą, bei Perrie Edwards nužudymą. Turite teisę tylėti. Viskas ką pasakyti bus panaudota prieš jus teisme. Jei neturite advokato teismas jums jį paskirs. Ar supratote savo teises?

Jis buvo išvestas. Greit surinkau Alex numerį, bet niekas neatsiliepė. Surinkau James numerį.

- Surink visus vyrus. Viską perveškit į mano namus.

Padėjau ragelį ir tik dabar pamačiau naują žinutę.

Siuntėjas: Alex

Liam mus veža gilyn, už posūkio į kavinę. Padėk!

Greit išbėgau iš pastato. Surinkau Liam numerį.

- Jei nori nesėst į cypę sakyk kur jūs. – sušnypščiau.

- Zayn. Mes kažkur miške. Kažkokioj trobelėj. Nežinau kur ji ir neklausk. Aisha ir man viskas gerai, betmanatrodonužudiauLiam. – Alex viską greit sumalė.

- Tu ką? Viešpatie brangus. Su Aisha kartu dabar pat išeikit į lauką ir sakykit ką matot. – persibraukiau ranka per plaukus.

- ZAYN, po galais. Ką gali matyt naktį!? – sušuko ji.

- Alex! Sakyk ką matai. – susinervinau.

- Čia yra bala didelė. Kitoj pusėj matosi iškirsta vieta. Namelis dviejų aukštų, medinis, vidus neseniai remontuotas. Nuo posūkio į kavinę važiavom apie 20 min. Tada pasukom į keliuką. Ten nebuvo jokio ženklo bet kelias labai gerai matomas. Kas dar? Ai. Kitoj pusėj buvo didelis ąžuolas. – suvebleno.

- Rimtai? Atsiminei ąžuolą bet negalėjai atsimint tikslios vietos ar ženklų. – surikau.

- Nešk savo šikną čia ir išgelbėk mus kol neatsibudo Liam. Nes kitaip aš tave nudėsiu. – piktai pasake.

- Pasistengsiu būt kuo greičiau. Eikit takeliu kuriuo atvažiavot iki pagrindinio kelio. O jei pamatysit neaiškią mašiną pasislėpkit miške. Kai būsiu prie to „tavo ąžuolo" paskambinsiu. – pasakiau ir padėjau ragelį.

Greit sėdau į mašiną ir išvažiavau nurodyta kryptimi. Turiu kuo greičiau jas rasti.

Alex pov.

Su Aisha ėjome tuo pačiu keliu kuriuo mus vežė. Turėjome skubėti, nes nebuvau įsitikinus ar tikrai nužudžiau Liam ar tiesiog apsvaiginau. Aisha bėgo kiek galėdama. Net keliais žingsniais lenkdama mane. Greičiau pajutau nei išgirdau šūvį.

- Taip lengvai nepabėgsi, kale. – pasigirdo šlykštus Liam balsas.

Mano kojos sulinko. Skaudėjo visą kūną.

Dar viena šūvis ir padangų cypimas.

- Aisha! – spėjau sušukti ir mano kūnas susilietė su šalta žeme.

Po 3 mėn.

- Mes negalime jos daugiau laikyti komoje. – pasigirdo vyriškas balsas. – Jums teks su ja atsisveikinti. Užjaučiu.

- Nesakyk man užuojautos. Ji gyva. – Zayn balsas nuskambėjo per visą kambarį.

Zayn...

Įsiviešpatavo tyla. Lėtai pramerkiau akis, bet ir vėl užsimerkiau. Šviesa buvo per ryški mano akims. Vėl pabandžiau atsimerkti ir keletą kartų pamirksėjus man pavyko.

- Zayn? - pasakiau ir vaikinas iškart pribėgo prie manęs.

- Viešpatie Alex, tau viskas gerai. – jis pabučiavo man į kaktą ir laikė už rankos.

- Sveikinu pabudus panele Mentl. Jūs esate ligoninėje. 3 mėnesius prabuvote komoje. Kaip jaučiatės? – prakalbo vyriškis priešais mano lovą, kaip supratau daktaras.

- Noriu gerti ir valgyti. – bet tada staigiai prisiminiau. – Kaip Aisha? Tada girdėjau dar vieną šūvį? Kur Adriana?

Zayn atsisėdo ant mano lovos.

- Ramiai. Viską papasakosiu vėliau. Dabar tau reikia pavalgyti.

Nauja dalis. Žinau kad jau ilgai laukėt. Suradau šiek tiek laiko ir parašiau naują. Tikiuosi patiks! ;)

Lots of Love Ineta ♥