Addicted to you (LTU)

Chapter 10

Adriana pov.

Nieko nesilupratau. Viskas tiesiog dingo. Man skauda galvą , esu beproto pavargus. Nepajaučiau kaip užmigau.
Ryte atsikėliau kaip visada. Koja už kojos nusipirkus kavos nuėjau į darbą. Šįkart norėjau pasivaikščioti, apžiūrėti miestą.
Kai įėjau į kabinetą Zayn manęs jau laukė.
- Labas rytas. - nusišypsojo jis.
- Labas rytas. - nusižiovaujau ir išsidrėbiau ant kėdės.
- Šiandien klube bus toks kaip ir mano darbuotojų vakarėlis. Kviečiama ir tu. - pasakė jis.
- Ačiū už pakvietimą, bet nežinau. Noriu pailsėt. Esu vis dar išsekinta kelionės. - atsidusau.
- Kaip nori. Bet tu visada ten laukiama. - jis mirktelėjo ir išėjo.
Na gal būtų netaip jau ir blogai.

(pasileiskit žemai dainą :) ) 

Taip gali. Jau 2 h sėdžiu čia. Zayn jau išėjo. Sakė turi reikalų. Su kitais tik persimečiau keliais žodžiais. Didžiają laiko dalį praleidžiu prie baro. Pora vaikinų kvietė šokti, bet man atsisakius jie nueidavo.

 - Kodėl tokia graži mergina liūdi viena prie baro? - vaikinas priesėdo šalia manęs.

 - O kas sakė jog aš liūdžiu? - nusišypsojau ir atsigėriau baro sąskaita gauto gėrimo.

 - Adriana, - atsisukau vos išgirdus savo balsą. - Aš grįžau, nenori prisijungti prie manęs ir mano draugų? 

Zayn įžūli šypsena nedingo jam nuo veido kol žiūrėjo į mane.

 - Ne man ir čia gerai. - atsisukau į vaikiną sėdintį šalia ir sužiopčiojau jog nenoriu eit su Malik.

Vaikinas supratingai nusišypsojo ir uždėjo ranką man ant peties.

 - Kaip nori. Jei ko reikės mūsų stalelis apačioj paskutinis. Turėtum atpažint kelis asmenis. - mirktelėjo ir nuėjo.

Kaip tai turėjau suprast.

Užgrojo viena iš nerealiausių dainų. Atsistojus ištiesiau ranką vaikinui. Jis nuijuokė ir paėmęs ją leidosi tempiamas į šokių aikštelę. Man žūtbūt reikėjo atsipalaiduot, o suprakaitavęs vaikino kūnas man prie nugaros ir mūsų ritmingi judesiai į aistros pilną dainą buvo pats tas.

 - Tu net nepasakei savo vardo? - vaikinas sužnibdžėjo į ausį.

Milijonai šiurpuliukų perbėgo per kūną. Atsisukau į jį.

 - O tu ir neklausei. - pasakiau ir įsisiurbiau jam į lūpas.

Pagirios. Pats nemėgstamiausias dalykas. Atsibudau vos saulei pradėjus skverbtis link mano akių. Atsisėdau. Pasitryniau akis ir apsižvalgiau. Buvau ne savo kambarį. Greit pakėliau paklodę ir atsidusau. Buvau su drabužiais.

 - Su Gimtadieniu, Adriana. - pasakiau sau ir atgal kritau į lovą.

Kažkas nedrąsiai pasibeldė į duris.

 - Prašau. - verksmingai pasakiau.

Pro duris įėjo tas vaikinas.

 - Nenorėjau tavęs kelt. - pasakė.

 - Ir neprikėlei. - nusišypsojau jam.

Dieve, koks jo vardas.

 - Atnešiau tau vaistų. - pasakė ir padavė man tabletę ir vandens.

 - Tai pati geriausia gimtadienio dovana. - nusijuokiau ir išgėriau vaistus.

 - Šiandien tavo gimtadienis? - paklausė.

 - Taip. - nedrąsiai pasakiau. Jis nežino kiek man metų. 

 - Tai sveikinu. - pasakė jis ir užšoko ant lovos.

 - Ne prašau, aš mirsiu! - nusijuokiau.

Vaikinas kurio supratau vardas Christian parsivežė mane pas save kai padauginau ir vos nesusimušiau su kažkokia mergina kuri vis tvirtino kad mane pažysta. Chris pagamino man pusryčius ir parvežė namo. Keletą kartų skambino Zayn bet neatsiliepiau nenenorėdama sutrukdyt malonių akimirkų su Chris.

Vos įžengus į kambarį pamačiau ant lovos keletą dovanų. Greit uždariau duris ir priėjau prie jų. Visos buvo gražiai supakuotos. Palikau jas stovėti ir nuėjau prie telefono.

 - Registartūra. - atsiliepė maloni moteris.

 - Sveiki. Norėčiau šampano ir pyragaičio į 2557 kambarį. - pasakiau.

 - Tuoj bus. - pasakė ji ir padėjo ragelį.

Atsidusau. Greit nusirengiau vakarykščius rūbus ir apsirengiau treningines kelnes ir maikę.

Tylą perskrodė beldimas į duris.

 - Štai jūsų.. - pradėjau sakyt bet pakėlus akis sustingau.

 - Jei norėsi galėsi atsiskaityt kitaip. - pakilnojo antakius Chris.

 - Iškrypėlis. - nusijuokiau. - ką čia veiki?

 - Atėjau sveikint tavęs. - praėjo pro mane. - Čia tau nuo viešbučio, - padavė šampaną,  pyragaitį ir  taures. - Gimtadienio proga sakė šampanas visą vakarą tau nemokai.

Nusijuokiau.

 - O čia tau nuo manęs. - pasakė ir padavė dėžutę.

 - Mes pažystami vos parą. - pasižiūrėjau į jį.'

 - Nu ir kas. Tu pats kiečiausias mano sutiktas žmogus. - nusijuokiau ir paėmiau dėžutę.

 - Ačiū, bet nereikėjo. - apkabinau jį.

 - Taip ir stovėsi ar išpakuosi dovanas ir atkimši šampaną.

Seniai taip nesijuokiau. Buvau pasiilgus to. Chris padovanojo nerealiai gražią ir brangiai atrodančią grandinėlę.Dėl jos visą vakarą prikišinėjau Chris. Kitos dovanos buvo nuo Zayn ir nuo Alex. Jos vardą perskaičius apsiverkiau. Ji kiekvienais metai atsiūsdavo man dovanų. Tikslau ne man o į paštą. Tėtis nenorėjo nieko žinot apie ją todėl ji atsiūsdavo kažką į paštą o paštininkai man asmeniškai tai atiduodavo. Jos adreso niekada nebūdavo. Kaip ir manojo. Vos Alex išėjus tėvas perkraustė mus jog ji nežinotų kur mes gyvenam. Ji atsiuntė laišką, rūbų ir pinigų. Chris visą laiką sėdėjo mane apkabinęs ir guodė kol skaičiau. Pasiilgau jos. Atrodo jog galime susitikti bet kažkas sutrukdo. Kaip tas paprastas dalykas jog galėjau nusiųst jai laišką bet jos adresas visada būdavo nuplėštas. Zayn nupirko man naują kompiuterį. Už ką jį aprėkiau paskambinus.

Bet vienas dalykas man niekaip neišėjo iš galvos. Kaip Alex dovana atsirado mano viešbučio kambaryje ir kas už to slepiasi?

Ištikrųjų man labai sunku rašyt šitą istoriją, nes nesu suplanavusi istorijos ateities. Be to mažai laiko. Kitą istoriją esu pasirašiusi jau iš seniau, o šios turėjo tik 3 dalis. Todėl atleiskit jog dalis gaunat taip retai.

P.s. ar klausotės dainų kurias palieku dalyse? Jei taip tai ar jos tinka?

Lots of Love Ineta ♥