Addicted to you (LTU)

Chapter 2

Atsipūčiau. Nuėjau į virtuvę ir pasidariau valgyt. Galvoje vis kyla klausimas: Kas jis toks ir ko jis nori?

Kadangi išsiskyriau su Noel bus mažiau bėdų ir rūpesčių. Šiaip jis ir daiktus galėtų susirinkt.

Atsidusau ir pasiėmus valgyt nuėjau į svetainę. Įsijungiau teliką. Rodė Simpsonus. Kadangi žinau, kad įdomiau nebus tai žiūrėjau juos. Eilinį kartą mano ramybę sutrukdo telefonas.

-          Jei ten jis iššoksiu pro langą. – sumurmėjau ir užlipau laiptais į kambarį.

Su savo super duper jėga per 5 min radau telefoną. Ir ką aš sakiau.

Siuntėjas: Brangusis

Ranką man tikrai skauda. Galėtum pagydyt.

Gavėjas: Brangusis

Tu iškrypėlis

Net neįsivaizduoju kaip jis gali turėt žmoną ir dukrą. Jis tikras iškrypėlis. Jis gal žmoną kas naktį dulkina. Nors nemanau nes ieško paguodos pas kitas.

Siuntėjas: Noel

Brangute mums reikia pasikalbėt

Gavėjas: Noel

Neturim apie ką

Eilinį kartą jis mane nervina. Numečiau kažkur telefoną ir atsiguliau veidu į lovą.

-          Nėr ką veikt! – sumurmėjau į pagalvę.

Suskambo durų skambutis.

-          Tik ne jis. Tik ne jis. – eidama žemyn meldžiausi.

Pravėriau duris.

-          Maž..

Užtrenkiau Noel prieš veidą duris ir užrakinus nuėjau į virtuvę. Pasidariau arbatos. Nuėjau į svetainę ir išsidrėbus ant sofos ir pasiėmus knygą pasinėriau į ją.

Net nežinau po kiek laiko pakėliau galvą ir krūptelėjau.

-          Dieve kaip išgąsdinai. Ką čia darai? – piktai pažiūrėjau į vaikiną.

-          Atėjau aplankyt savo draugės. – nusišypsojo ir atsisėdo ant sofos šalia mano kojų.

-          Draugės? – pakėliau antakį.

-          Šiaip man vis dar skauda ranką. – vėl nusišypsojo.

Prisiekiu, jei jis dar kartą nusišypsos trenksiu jam.

-          Tai ką veiksim? – nusišypsojo.

Vienas.

-          Nieko. – dirbtinai nusišypsojau.

-          O aš jau sugalvojau ką galėtume padaryt ant šitos sofutės.

Du.

-          Tikrai, ir ką? – prikandau lūpą ir pakreipiau galvą.

-          Patikėk, mano fantazija neišsenkanti.

Trys.

Užsimojau ir vožiau jam per galvą.

-          O man tokios patinka – pasitikinčios savimi. – vėl NUSIŠYPSOJO.

-          Gal jau liausiesi šypsojęsis? – suraukiau antakius.

-          Tik su viena sąlyga. – išsišiepė pedo smile.

-          Aš su tavim nemiegosiu. – trūktelėjau pečiais ir atsistojau.

Jis rimtai nesveikas. Juk jis turi žmoną. Ir be to man visiškai nejuokinga, nes aš jo visiškai nepažystu, o jis jau ir į mano namus sugeba įeit, žino mano adresą, telefono numerį. Nenustebčiau jei ir kelnaičių dydį žinotų. Pradėjau nešt puodelį į virtuvę. Mane sustabdė rankos ant liemens.

-   Mažute, juk nieko nenutiks jei vieną kartą mes pabūsime artimesni. – pabučiavo į kaklą.

-         -  Atstok. – susierzinus pasakiau ir atstūmiau jį. – Pirma: aš tavęs net nepažystu. Antra: tu gal koks iškrypėlis ar ką? Trečia: tu turi dukrą ir žmoną ir nemanau jog turėtum trintis po striptizo klubus ir kitų merginų namus.

-         -  21 klausimas. – pasakė.

-        -   Koks tavo vardas? – pirma pradėjau.

-          - Zayn. Tavo kelnaičių dydis? – paklausė

-          - Jau maniau kad tai išsiaiškinai? Nesakysiu. Pavardė?

-          - Malik. Liemenėlės dydis? – pakilnojo antakius.

-          - Kodėl triniesi mano namuose? – padėjau puodelį ant virtuvinio stalo.

-          - Tu neatsakiai į mano klausimą? – pakėlė antakį.

-         -  Nes nenorėjau. – iškišau liežuvį. – Kiek tau metų?

-          - 25. – nusišypsojo.

-          - Baik. – papūčiau lūpas. – Viskas.

-         -  Kas? – suraukė antakius.

-          - Žinau apie tave pakankamai, kad...

-          - Kad galėtum su manim permiegot? – išsišiepė lyg vaikas pamatęs saldainį.

-          - Ne! – užšaukiau. – Apie tai net negalvok.

-          - Man nereikia galvot, aš galiu pasiimt