DIRTY
Buvau čia jau kokią savaitę. Jis man atnešdavo pavalgyti tikrai skaniai. Ir beje, aš nesu užrakinta viename tamsiame kambaryje.
Tai didžiulis namas. Kažkur labai atokiai, nes pažiūrėjus per langą, matosi vien laukas.
Bandau jam įsiteikti. Vaidinu laimingą, nors viduje skęstu iš skausmo. Jau kelias dienas kuriu planą, kaip pabėgti.
'Sveika, mieloji, laikas pasilinksminti.' Nusišypsojo. Jis totaliai nesveikas. Kiekvieną dieną aš turiu jį maloninti. Kiek buvau išniukštinėjusi, tai jis serga kažkokia liga, bet tai nereiškia, kad jis turi priverstinai liepti jį tenkinti. Nekenčiu, kad turiu apsimesti.
Apžergiau jį kojomis ir pradėjau kūnu trintis į jį. Jis delnais suėmė mano užpakaliuką. Parverčiau jį ant lovos ir išrietus užpakalį nušliaužiau link jo apatinės dalies. Atsegiau jo džinsus ir juos nusmaukiau žemyn.
Malonumo man šiek tiek kliūna, bet labiau norėčiau tai daryti su mylimu žmogumi, o ne su ligoniu. Šiek tiek patryniau jo didįjį, ir atkišau prieš jį užpakalį, bet mane sustabdė jo balsas.
'Šiandien išbandysim kaiką naujo. Tu man pačiulpsi.' Jau norėjau sustoti ir prieštarauti, bet jis greit griebė man už plaukų ir parodės pirštu į jo vietelę pridėjo mano burną. 'Iš pradžių švelniai.'
Nenoromis su liežuviu paliečiau jo draugužį. Tai taip šlykštu.
Pačiulpusi jis mane parvertė, griebė už mano krūtinės ir staigiu judesiu įėjo į manę. Bandžiau mėgautis ir stengtis įsivaizduoti, kad tai ne jis, bet man neišėjo. Kai jis baigė manyje, padūsavo ir atsistojo. Apsirengė ir tarė.
'Tu nuostabi. Važiuosiu nupirkti maisto. Būk gerutė, grįšim pakartosim.' Mirktelėjo ir išėjo. Per langą stebėjau kaip jis išvažiuoja. Vos kai jis išsuko pro vartus, net neapsirengusi nulėkiau į jo kambarį. Iškeikiau jį ir ieškojau kuprinės.
Radau kažkokį medžiaginį krepšį ir jį pasiėmiau su savimi. Sudėjau dar kelis praverčiančius daiktus ir apsirengusi išdaužiau langą ir lėtai, kad nesusižaločiau išlipau. Įtyriai apžiūrėinėjau ar jia negrįžta ir patraukiau prie vartų. Nesiruošiu kaip per filmus bėgti link laukų pusės, eisiu keliu. Pamačiau važiuojančią mašiną ir pastebėjau, kad tai balta audi. Audi tikrai ne Dylan. Ištieisiau ranką ir automobilis tuoj sustojo.
'Sveika, reik pavežti?' Tarė žemas balsas.
'Labai būtų gerai, ačiū.' Įlipau į priekį. Jis užrakino duris ir pavažiavęs apsisuko.
'Kur važiuoji?!' Surėkiau ir bandžiau lipti iš mašinos.
'Tu Dylan mergaitė ir vežu tave pas jį.' Nusišypsojo.
