Žvilgtelėjau į lauką. Kažkur toliau, už tvoros stovėjo jis. Puoliau pro duris, kėdę mečiau pro turėklus ir pasileidau į baltąjį kambarį. Luke ten nebebuvo.
Esančią spintelę prie lovos prirėmiau prie durų. Atsisėdau ir pasedėjau kelias minutes, kol staiga į duris kažkas nepabeldė.
'Dink! Dink iš čia!' Pradėjau rėkti.
'Lilly? Lilly! Kas tau nutiko? Įleisk! Čia aš.' Pradėjo knabinėti rankeną.
Priėjau prie durų, atitraukiau kėdę ir greit jį įleidau. Kai įėjo uždariau duris ir prirėmiau jas ta pačia kėde.
'Kas?' Nusijuokė.
'Aš mačiau jį. Mačiau Dylan!' Per kūną perėjo šiurpas.
'Kur?' Padėklą su maistu greit padėjo ant lovos ir išsivedė mane į koridorių.
'Lauke. Iš balkono.' Jis mane ten nusivedė. Atidarė duris ir parodė į pavidalą.
'Ar ten?' Išsišiepė.
'Taip. Kodėl tau juokinga?' Pyktelėjusi tariau.
'Tai medis. Jis atrodo kaip žmogus ištiesų.' Pradėjo juoktis.
Mano žandai išraudo ir parbėgau į kambarį. Trenkiau durimis ir atsisėdau į lovą. Pradėjau iš lėto valgyti.
Tylus beldimas privertė mano akis pakelti aukščiau negu maistas.
'Lilly, aš atsiprašau. Aš nenorėjau tavęs įžeisti.' Jo balso tonas buvo ramus, apgailestaujantis.
Suvalgiau dar vieną kepsnio kasniuką ir staiga susiėmiau už gerklės.
Nubėgau prie kitų durų, tikėdamasi, kad tai tuoletas. Spėjau teisingai. Atidariau dangtį ir išvėmiau visą suvalgytą maistą.
Išgirdęs mano žiaukčiojimus įlėkė vaikinas.
'Skambinu daktarui.' Jis išsitraukė mobilųjį ir surado numerį. Po minutės pradėjo kalbėtis.
'Palauk.' Tai taręs man išėjo.
Po kokių penkių minučių grįžo tasai su kažkokiu indeliu.
'Į čia ryte nusišlapink. Reikės daryti tyrimus.' Jis padėjęs indelį prie tuoleto tarė. 'Eik miegoti.' Tiek ištaręs išėjo.
Nusiploviau veidą ir palindau po kaldra.
