Staiga visas maistas sukilo gerklės viršuje ir puoliau vemti... Išgirdęs mano dėjones atbėgo Luke. Jis stabtelėjo prie durų ir puolė prie manęs. Mane paguldė į lovą ir greit atnešė vaistų.
'Viskas gerai?' Jis valė mano vėmalus.
'Palik... Aš išvalysiu pati...' Man buvo taip gėda, kad pasukau galvą, kad nematytų mano raudono veido.
'Man reikia į ligoninę.' Tariau.
'Atvesiu tau daktarą, Lilly. Ar tu nori, kad iš ligoninės tave pasiimtų Dylan?' Pakėlė antakį.
'Iš kur tu žinai apie jį?' Buvau per daug išsekusi rėkti.
'Aš daug apie tave žinau.'
'Iš kur?' Pakartojau.
'Aš žinojau, kad tave prievartauja, aš žinojau, kad tu stengeisi pabėgti, aš norėjau tau padėti, bet nesugebėjau.' Nuleido jis akis.
'Tu nesugebėjai man padėti, a?' Mano akys išsiplėtė.
'Aš pakviesiu daktarą...' Jis baigęs valyti tarė ir išsinešdino iš kambario.
'Panele, Collins, ar čia skauda?' Tarė daktaras palietęs kaklo vietą.
'Ne.' Atsakiau ramiai.
'Na, tada nereikia čia tiek tvarsčių, stiklo šukės išimtos, žaizdos gyja, tad vaikščioti tau niekas neuždraus. O dėl pykinimo išsitirk jei pasikartos, manau tai tik nuo maisto.' Baigęs nuiminėti tvarsčius tarė.
'Mhm..' Pasukau galvą.
'Einu tada, Luke. Rūpinkis ja.' Paspaudė ranką jam ir išėjo.
'Tai nesikalbi su manim, ane?' Nusijuokė.
'Tu man nesugebėjai padėti, leidai mane mušti ir prievartauti, o tu galvoji, kad aš kalbėsiuos su tavimi?!' Pakėliau balsą.
'Nusiramink.' Jis rimtai į mane žiūrėjo.
'Iš kur tu pažįsti jį?' Atsisėdau ant lovos krašto nugara į jį.
'Aš...' Nuleido savo akis ir pradėjo rankose sukti kaldros kampą.
'Neturiu žodžių apie tave. Išeinu iš čia.' Atsikėliau ir pradėjau žygiuoti link durų, bet jis atsistojo ir užkirto man kelią.
'Aš jo brolis.' Jo akys lėtai žvelgė į manąsias.
