Greit susiprotėjau ir trenkiau antausį.
'Tik paliesk ją ir tu lavonas.' Pagrąsinau ir su kelėnu trenkiau jam į tarpkojį.
Jis suėmė už mano plaukų, bet aš spyriau jam dar kartą.
'Kalė.' Jis susiėmė už tarpkojo ir aikčiavo.
'Nešdinkis iš mano namų. Ir niekada nesirodyk.' Ruošiausi lipti, bet jis sugavo mano ranką.
'Juk žinai, kad aš to nedarysiu.' Aš tik spjoviau jam į veidą ir pradėjau lipti laiptais žemyn.
Laiptų pabaigoje iškvepiau orą ir nutaidiay šypseną.
'Mama, parodei?' Abby balsas pasklido kambaryje.
'Tau negalima su juo nei draugauti, nei kalbėtis, nei net parašyti jam suknistos žinutės.' Dėsčiau savo mintis.
'Mama!' Suriko ji.
'Aš pasakiau.' Šypsena dingo ir žiūrėjau į Abby, stenkdama neišsiduoti, kad kažkas įvyko.
'Ne. Man neįdomu.' Ji suspaudė lūpas ir užbėgo į antrą aukštą.
Luke žvelgė į mane žudančiu žvilgsniu.
'Kas?'
'Ką jis tau padarė?' Jo akys pajuodavo.
'Nieko. Tikrai.' Suėmiau jo veidą delnais ir pridėjau lūpas prie jo.
'Jis negali būti jai...' Jis užstrigo.
'Ir nebus.' Patikinau jį ir pakštelėjau dar kartą.
'Jie viršuje.' Jis susiprotėjo. Aš išplėčiau akis ir sudejavau nuo savo žioplumo.
