Tįsojau lovoje apklota šiltais patalais. Kambarys paskendęs juodoje tyloje. Girdisi tik mano kvėpavimas, kuris atsitrenkęs į melsvas sienas vėl grįžta pas mano plaučius. Nerangiai apsiverčiau ant šono ir užsitraukiau apklotą iki nosies. Giliai įkvepiu skalbinių minkštiklio kvapo, juo atsiduoda mano patalai ir visi drabužiai. Atsargiai užmerkiu akis bijodama sugriauti ramybę. Vis dar tylu...
xxx
Pašoku iš lovos išgirdusi garsų vėjo šniokštimą. Nubėgu prie langai, bet kai rankomis griebiu jį uždaryti susivokiu, kad jis nebuvo praviras. Sustingusi it statula lėtai pasuku galvą į laikrodį. 3:35h. Vėjas nesiliauna švilpavęs, o aš iš baimės vis negaliu pajudėti. Keisčiausia tai, kad niekas nejuda. Nei užuolaidos, nei mano ilgi naktiniai. Girdisi tik vėjas.
Rezgu planą kaip nusigauti iki šviesos jungiklio. Mintyse aš klykiu ir lakstau aplink kambarį ir visus namus, tačiau mano kojos prikaltos ir man nevalia pajudėti.
Kūnas nueina pagaugais. Oda pašiurpsta. Tarakonai laksto po mano naktiniais, įlenda per ausį išlenda per nosį. Bet aš tebekviepuoju. Giliai ir ramiai.
xxx
Prabundu ant šaltų grindų susirietusi į kamuoliuką. Pakeliu galvą. Kaklas iškart sutraškėjo primindamas vakar naktį vykusį spektaklį. Sunkiai pakilau nuo žemės. Ranka trindama skaudantį kaklą išsirenku drabužius, kuriuos šiandien žadu vilkėti mokykloje ir nusliūkinu į vonią.
Dieną aš tik paprasta penkiolikametė mergina, kuri valgo, vaikšto į pamokas, bei laukia savo šešioliktojo gimtadienio. Bet naktį-viskas kitaip. Viskas virsta košmaru.
Šaltos plytelės pasveikina mano pėdas, o drungnas vanduo, kuris po truputį įkaista išbučiuoja kūną.
Manęs nebestebina tokie reiškiniai. Tačiau kažkodėl vis dar to bijau. Bijau nakties ir tamsos. Kiekvieną kartą krūptelėju išgirdusi šnaresį arba krebždėjimą. Susigūžiu per garsiai užsitrenkus durims ir sulaikau kvėpavimą sujudėjus užuolaidai ar pradėjus mirksėti lempai. Kartais atrodo, kad bijau visko.
Apsivilkusi rūbus ir susikrovusi užsilikusius daiktus į kuprinę nuklampsėjau į apačią. Virtuvėje ant stalo garavo puodelis kavos su pienu, o šalia jo lėkštėje gulėjo du dailiai apskrudę skrebučiai. Be viso to ant stalo daugiau nieko nebuvo, tik perlenktas baltas lapelis nerūpestingai padėtas šalia mano pusryčių ant, kurio mama raitytomis raidėmis išpaišė žodį "Skanaus".
Pavalgiusi permečiau kuprinę per petį ir pasukau trumpiausiu keliuku į mokyklą. Ir taip vėluoju.
-Kasandra!-Sucypė iš galo pažįstamas balselis.
-Katerina!-Atsigręžiau už savęs ir ištiesiau rankas į merginą, kuri jau bėgo link manęs.
Kaip ir kiekvieną kartą mums susitikus stipriai apsikabinom. Ji nepaleidžia manęs tol, kol nepritrūkstu oro ir nepradedu kosėti. Ji miela ir draugiška, tačiau taip pat įkyri ir varginanti savo beverčiais tauškalais.
-Pasiruošei geografijos testui?-Kupina energijos kreipėsi į mane.
Po mano teigiamo atsako ji ėmė vardinti visas salas, ugnikalnius, kyšulius, pusiasaliu, bei visus kitus dalykus, kuriuos reikėjo įsikalti į galvą šiam testui. Ji kalba taip greitai, kad aš neturiu kur ir kada įsiterpti, todėl lieka mandagiai šypsotis ir linkčioti galva.
Pasiekus mokyklą aš buvau išvaduota iš per didelės Kat aistros geografijai ir visoms kitoms pamokoms. Ši nuskubėjo į klasę kartotis temos, kurią moka geriau nei kelią į namus, o aš apsimečiau, kad turiu nueiti į tualetą.
Užsirakinau ankštoje kabinoje ir stengdamasi nekreipti dėmesio į stiprų kvapą giliai įkvėpiau ir vėl iškvėpiau. Jos čiauškėjimas mane nuvarė nuo kojų pamokoms net neprasidėjus.
Į geografijos klasę įžengiau tik skambučiui sučirškėjus. Atsisėdau šalia Monos. Draugė iki tol, kol vienaragiai pradės kalbėti. Čia buvo jos mintis... Tyliai pasisveikinom ir persimetėm porą žodžių apie naujus Margaret Lenson batus.
-Tokie pat keisti, kaip ir ji...-Sumurmėjo Mona.
