Atsikėlusi atsiprausiau ir apsirengiau. Nusileidusi žemyn į virtuvę pamačiau mamą gaminančią pusryčius. Valgyti visai nenorėjau, bet negaliu kiekvieną rytą ginčytis su mama dėl to pačio dalyko.
"Sėsk, saulele, pavalgyk." Švelniai tarė mama. Nuo to laiko kai ji išsiskyrė su mano tėčiu, ji labai pasikeitė. Pradėjo man skirti daugiau dėmesio. Ramiai atsisėdau ir pradėjau valgyti.
"Nepamiršk šiandien iš mokyklos grįžti anksčiau." Plaudama indus ir nežiūrėdama į mane pasakė. "Ko ten?" Atsitraukdama nuo savo sumuštinio tariau. "Skambino gydytojas, sakė užeiti ir pasiimti testų rezultatus. Dar turės tau vėl paimti kraujo." Šiek tiek susijaudinus ji atrodo. Turbūt tai dėl jos darbo. "Nueisiu viena. Važiuok geriau į darbą, dėl manęs nesijaudink." Nusišypsojau jai ir ji man atgal.
Atsistojau, pasiėmiau kuprinę ir išžengiau pro duris. Nuėjusi ne maža kelią prisiminiau, kad pamiršau ausines. Pasileidau bėgti atgal. Sukdama į kampą, staiga atsitrenkiau į kažką. Šaunu, tai kažkoks šūdinas animes momentas, bereikia batono dantyse.
Pakėlusi galvą pamačiau vaikiną su purvinai geltonais plaukais. Išgirdau kaip jis sudėjavo. Buvo vis dar užmerkęs akis, tai pagalvojau, kad nereikėtų klausytis bjaurių žodžių, pabegau. Niekad jo čia dar nemačiau, gal jis kątik atsikraustė? Dabar jaučiuosi blogai, kad jo neatsiprašiau.
YOU ARE READING
Heartbeat (LTU) n.h
RomanceKaip ir visi, nekenčiu mokyklos, bet ne dėl to, kad reikia nuobodžiai mokytis, todėl, kad kiekvieną kartą kai ateinu į ją, tampu dėmesio centras, blogąją prasme. Vis laukiau kol kas nors gero atsitiks, ir tai atsitiko, aš jį sutikau. ...
