Heartbeat (LTU) n.h

Ch.11

Išsimaudžius, apsirengiau šiltom pižamom ir ėjau į virtuvę pavalgyti vakarienės. Mama žiūrėjo televizorių ir prie stalo kažką rašė, turbūt mokesčiai. Nepasakyčiau, kad mes esame įklimpusios skolose, mamos atlygis yra geras, tai dar galima pasilepinti, tačiau dėl mano visų apsilankymų pas gydytojus, manau nebegalėsim ir lepintis. Todėl nusprendžiau per vasarą važiuoti dirbti, nors kiek pinigų užsidirbti.

Pasiėmus lėkštę, patraikiau link savo kambario. Atvėrusi duris apsižvalgiau, man tikrai reikėtų apsitvarkyti. Visame kambaryje buvo išmėtyti drabužiai, ant stalo mano spalvoti pieštukai ir nereikalingi užrašai. Sienos iškabintos įvairiais plakatais, nuo animes iki mano mėgstamiausių daininkų.

Atsisėdau ant lovos ir įsijungiau loptopą. Pradęjau naršyti internete ir valgyti. Prisiminiau, kad prieš einant į dušą, man kažkas parašė. Prdėjau ieškoti savo telefono. Kai atrakinau telefoną, tikėjausi rasti žinutę nuo Nios, bet ji buvo nuo to nežinomo numerio. Man pradėjo drebėti rankos, bijojau skaityti tas žinutes. Kai pagaliau įsidrąsinau, atidariau pirmą žinutę.

Nuo: ##########
LUKA.

Buvo parašytas tiesiog mano vardas. Nors atrodė menkniekis, labai pradėjau jaudintis. Net nenorėjau atidaryti antros žinutės, bet mano smalsumas nugalėjo.

Nuo: ##########
Aš žinau kur gyveni.

Nesusilaikiau ir staigiai užrakinau telefoną. Vėliau išjungiau garsą, kad jei rašytų, bent neišgirsiu. Nieko nebenorėjau daryti, uždariau loptopą ir atsiguliau į lovą. Nusišypsojau, kai prisiminiau, kaip Nia sakė, kad Niall mane myli. Galbūt ir aš jį myliu? Pasidarė ramu ir lėtai užmerkiau akis.

Atsikėlusi ryte pradėjau rašinėtis su Nia. Susitarėm nuvažiuoti į delfinariumą, nes kodėl gi ne? Susitiksim po 2 valandų, tai nuėjau ruoštis. Atsiprausus ir apsirengus liko 30 minučių. Greitai laikas prabėgi ir jau laikas eiti. Užsimetusi ploną megstinį ir batus, atsisveikinau su mama ir išejau.

Susitikom su Nia ir labai gerai praleidom laiką. Daug kalbėjomės ir juokėmes. Ėjome pavalgyti, atsigerti ir jau reikėjo važiuoti namo. Visai nesinorėjo namo, bet visi geri dalykai greitai baigiasi. Išlipusios iš autobuso mieste, pasijaučiau lyg mane kažkas stebėtų. Nupurčiau šį jausmą ir toliau klausiausi Nios. Priėjusios savo namus dar šiek tiek pakalbėjom ir atsisveikinom.

Parėjus namo pamačiau, kaip mama maunasi batus. "Kur eini?'' Paklausiau. "O, Luka!" Nusišypsojo."Einu į parduotuvę, reikia maisto nupirkti." Mačiau kokia ji pavargusi, nenoriu mamos tokios leisti eiti į parduotuvę, dar joj užmigs. "Ne, leisk man nueiti, vistiek neturiu ką veikti." Nusišypsojau jai. Nors pati šiek tiek bijau viena eiti, teks, jei reikės pabėksiu. "Tu įsitikinus, nueisi?" Paklausė mama. "Taip, nesijaudink dėl manęs, geriau eik pamiegot, aš pagaminsiu vakarienę." Paėmiau pinigus ir išėjau pro duris.

Pusiaukėlei vėl pasijaučiau nejaukiai. Girdėjau kaip už manęs kažkas eina, pagreitinau žinksnį. Pagaliau, jau buvo matyt parduotuvė, iki jos nubėgau. Nupirkau visko ko reikėjo, bet atrodė, kad kažko trūksta. Tai tiesiog nusprendžiau aplink pasivaikščiot, gal dar rasiu ką nupirkti. Nuėjau iki drabužių sekcijos. Pradėjau raustis pro drabužius, bet nustojau kai kažkas į mane pradėjo spoksoti. Pakėliau akis ir pamačiau vyrą su juodu mekstiniu, jo kapišonas uždengė jo akis. Jis tiesiog į mane žiūrėjo, bet tik po kelių sekundžių nusisuko ir kažkur nuėjo.

Kažkodėl atrodė, kad apsivemsiu, pasijutau labai blogai. Greitu žinksniu išėjau iš parduotuvės, bet teko sulėtinti žinksnį, nes pradėjo suktis galva. Net nepajutau kaip prie manęs kažkas priėjo ir apsijuosė vieną ranką aplink liemenį, o kitą man ant burnos. Pamečiau savo krepšius su prekėm ir norėjau klykti, bet negalėjau, nes atrodė, kad mano riksmai užstrigo gerklei, norėjau bėgti, bet negalėjau, tas vyras už mane stipresnis ir didesnis, o aš tokia smulkutė. Jis mane pradėjo temti į tamsą, net nežinau kur. Prirėmė prie sienos ir pradėjo mane bučiuoti, pajutau kaip paleido mano ranką ir aš jam užsimojusi visa jėga tvojau. Jau norėjau bėgti, bet jis mane pagavo, ir dar stiprai prirėmė prie sienos, spėjau suklykti, bet abejoju ar kas girdėjo.
-----------------------------------
(Niall p.o.v)

Vakar dienos niekaip negaliu išmesti iš galvos, vakar visą naktį mąsčiau, jei jau Luka žino, kad myliu ją, gal jai ir prisipažinti. Bėgiodamas galvojau, bet mano mintis pertraukė kažkoks meginos rikamas. Iš instinkto, pasileidau bėgti ten kur išgirdau klyksmą. Tikėjausi, kad vėl suklyks, bet ne. Bėgdamas pamačiau, kaip kažkoks vyras bando nurenginėti merginą. Labiau įsižiūrėjus į jos veidą, pamačiau, kad ten Luka. Jos veidu riedėjo ašaros ir ji nebesistengė net pabėgti.

Nežinau kas mane apėmė, bet negalėjau ir pasileidau link to vyros. Pastebėjęs mane atsisuko ir norėjo kažką daryti, bet nespėjo sureguoti ir nuos mano smūgio lėkė ant žemės. Norėjo stotis, bet aš jo taip lengvai nepaleisiu. Dar po kelių smūgių ir jis jau be sąmonės. Greitai paskambinau policijai ir pranešiau apie įvyki.

Atsisukau ir pažvelgiau į Luką. Ji sedėjo atsirėmusi į sieną ir net nejudėjo, ji buvo šoke. Pribėgau prie jos ir apkabinau. Tyliai pradėjau kartoti žodžius 'shh, nusiramink, viskas gerai, aš čia.' Pajutau kaip jį su pirštais įsikibo į mano megztinį ir pradėjo tyliai kūkčioti.