Ch. 4.

392 30 0
                                    

Pamoka ėjo labai lėtai, atrodė, kad sėdžiu jau 80 metų. Mokytojas kažką šnekėjo, aiškino, bet aš nieko negirdėjau. Iš kuprinės išsitraukiau maža užrašų knygutę, kurioje piešiau, kai nebuvo ką veikti. Pradėjau piešti merginą su ilgais iki kelių plaukais. Net nepajutau, kaip suskambėjo skambutis.

Susidėjusi daiktus į kuprinę, atsistojau ir ėjau link Niall stalo. Prie jo kolkas nieko nebuvo, tai čia buvo geriausia proga atsiprašyti be kitų komentarų. Pakelęs galvą jis pamatė mane ir nusišypsojo. "Sveika." tarė. "Labas. Aš tik norėjau atsiprašyti, kad šiandien į tave ryte atsitrenkiau ir pabegau." Tyliai ir silpnai tariau. Mokykloje su nieko nekalbu, išskyrus savo 2 draugus kitoje klasėje. "Ten buvai tu? Viskas gerai." Pakėliau galvą ir pamačiau ji vėl besišypsanti. Jo šypsena labai miela. "Beje, koks tavo vardas?" "Luka." Nusišypsojau jam, gal būt jis bus vienas iš tų kuris iš manęs nesišaipys. "Malonu susipažinti, Luka." VĖL nusišypsojo. Ahh mirsiu jis toks mielas. "Man taip pat." Pažvelgiau į jį paskutinį kartą ir patraukiau link savo suolo.

Heartbeat (LTU) n.h Where stories live. Discover now