Heartbeat (LTU) n.h

Ch.10

Praėjo kelios valandos ir jau pradėjo temti. Niall visą tą laiką iš savo kambario kojos nekėlė. Tačiau man ir be jo su Nia linksma buvo. Po to kai jai išsiliejau, atrodė, kad labai suartėjom, lyg pažinočiau ją kelis metus, o ne valandas.

Mano ir Nios pokalbį pertraukė mano telefonas. Pakėliau telefoną ir pažiūrėjau į skambintojo vardą. Maniau, kad pasirodys mano mamos numeris ar vardas, tačiau rodė nežinomą numerį. Susirūpinus pažvelgiau į Nia.

"Kas yra?" Pakreipusi galvą paklausė. Nieko nesatsakiau, tiesiog parodžiau, kad skambina nežinomas numeris. "Ohh, atsiliepk!" Pradėjo kikenti. Pati šiek tiek nusišypsojau. Vis dar dvejodama pažvelgiau į telefoną. "Ai kas man rūpi." Nusijuokiau ir pakėliau ragelį.

"Alio?" Drąsiai tariau. Niekas nieko neatsakė. Nia pradėjo mojuoti rankomis, kad įjungčiau garsiakalbį. Po kelių sekundžių pasigirdo lėtas kvepavimas ir tada aimanavimas. Pasidarė taip nejauku, nespėjus sureguoti padėjau ragelį. Nia pažiūrėjo į mane, tada į telefoną, į mane ir pradėjo garsiai juoktis, vėliau ir aš. Tačiau mūsų juoką pertraukė vėl tas pats numeris.

Dabar nė negalvodama pakėliau ragėlį ir vėl tas pats, bet dabar buvo girdėti jo balsas ir jis vis kartojo mano vardą. Pasidarė šlykštu, manau žinau ką jis daro. Pamačiau Nios pasibaisėtą veidą, staigiai padėjau ragelį. Pasidarė labai nejauku, nejauki tyla. Nia pažiūrėjo į mane. Tada vėl pradėjo skambėti telefonas. Negalvodama ir išsigandusi norėjau padėti ragelį, bet dabar pamačiau, kad skambina mano mama.

Vis dar su šiek tiek virpančiu balsu atsiliepiau "Klausau..?". "Luka, kas nutiko, kur tu?" Išgirdau mamos susirūpinusį, bet švelnų balsą. "Kątik grįžau namo, tavęs niekur nerandu, kur tu?" man nespėjus atsakyti mama vėl paklausė. "Mama, man viskas gerai aš pas draugę išėjau." Ramiu balsu atsakiau. Dar kelias minutes su mama pakalbėjus padėjau ragelį.

"Man laikas namo." Pažvelgiau į Nia su šiek tiek liūdna veido išraiška. "Aww, aš taip norėjau, kad ilgiau pasiliktum." Nušuko Nia. "Gi dar ryt susitiksim, gi šeštadienis bus." Sukikenau. Nia mane palydėjo iki jos kiemo vartelių. Apsikabinusios ir atsisveikinusios patraukiau link savo namo. Nors man tereikia pereiti gatvę, kažkodėl jaučiausi labai nejaukiau, turbūt dėl tų skambučių.

Grįžusi namo pakalbėjau su mama dėl mano tyrimų rezulatatų. Maniau, kad lieps rytoj eiti į ligoninę vėl, bet pasakė, kad visą savaitę ten nereiks eiti. Mama pradėjo gaminti vakarienę, o aš ėjau link savo kambario. Pasiruošiau eiti į dušą. Išeidama iš kambario girdėjau kaip suskambo mano telefonas, man kažkas parašė. Nekreipdama dėmesio nuėjau į dušą.
-----------------------------------------
(Niall p.o.v)

Dabar blogai jaučiuosi. Dėl manęs Luka pradėjo verkti. Dar sužinojo, kad aš ją myliu. Šaunu, tiesiog nuostabi diena. Kodėl turėjau praverti savo duris blogiausiu momentu? Nes aš kvailys. Jei ji dabar žino, kad aš ją myliu, tai reiškia, kad ji nustos su manim bendrauti? Tikiuosi ne.