Aidas

"Baimė tupi mūsų pilvuose."

- Bone, žinai, ką tik girdėjau kaip mano balsu nuaidėjo skiemuo ge! - Pitė prasitarė ir vos jai baigus sakinį per lauką nuaidėjo dar vienas garsus "ge!". Mergaitės pažvelgė viena į kitą supratusios, kad tai girdėjo abi, bet pačios to garso neskleidė.

- Gerai, man darosi baisu..- Bonė nejaukiai nusijuokė. Mergaitės pradėjo greitinti žingsnius link namų ir pačios suprasdamos, kad joms aido žaidimų jau pakanka. Grįžusios jos bandė tai pamiršti ir praleisti vakarą kaip ir planavo. Pitė gamino košę, o Bonė tvarkė namus, tėvai turės grįžti dar tik po valandos, kai mergaitės gulės lovoje.

- Manau jiems patiks, paliksiu ir jiems košės..- Pitė nutraukė tylą grožėdamasi puodo turiniu.

- Ge! - staiga lauke nuaidėjo tai. Ir vėl, ir vėl tai! Pitė nuo garso išmetė lėkštę ant grindų, bet greit suvokusi ką padarė pritūpė surinkti šukes.

- Viskas gerai, tėvai tuoj grįš, tu užrakinai duris, tiesa? - Bonė tyliai kalbėjo padėdama atrodo drąsesnei mergaitei kuri praskydo.

- Ten ten mano balsas..- Pitė drebančiomis rankomis laikydama šukes atsistojo.

- Viskas bus ger-

- Ge! - atrodo aidas sklido tiesiai iš po žemių sutrukdęs Bonės žodžius.

Mergaitės stovėdamos vietoje klausėsi kas vyksta, bet nieko.

- Einame, ramiai pavalgykime...- susikibusios jos jautė abiejų drebulį, bet besistengdamos nurimti susėdo ir šaukštais kabino košę gulėjusią jų lėkštėse.

- Kaip manai, kodėl taip? - Pitė negalėjo nurimti, ją kankino baimės sūkurys pilve kuris nepaliko košei vietos.

- Nežinau, aš pati nieko nežinau, tiesiog eikime miegoti..- Bonės šaukštas sudribo lėkštėje. Jos pilve irgi tūnojo ta bjaurybė baimė.