Lapkričio 30 diena.
"Kurgi tu..." sušnibždėjau sau.
Stovėjau netoli autobuso stotelės ir laukiau Luko. Jau keletą dienų mes susitinkam ir linksmai leidžiam laiką kartu. Po kol kas elgiamės draugiškai, tačiau bijau, kad jaučiu jam daugiau nei tik draugiškus jausmus.
"Džena?" Vėl išgirdau tą nuostabų balsą.
"Lukai!" Užšokau ant jo. Tai jau tapo įprasta mums.
"Ach." Jis vos nenukrito.
"Atleisk. Pasiilgau tavęs." Nusišypsojau ir stipriai apsikabinom.
"Aš taip pat tavęs pasiilgau. Kaip praėjo tavo diena, gražuole?" Jis paėmė man už rankos ir mes ėjom gatve. Šiandien sugalvojom nueiti į parką, pažiūrėti į užšąlusį prūdą.
"Amm... Gražuole?" Sustojau ir paleidau jo ranką. Gana netikėtas posūkis.
"Taip, tu graži, negi ne?" Jis nusišypsojo ir pažvelgė man į akis. Jis tai pasakė taip paprastai, lyg tai vyktų kasdien ir aš būčiau pripratus prie to.
"Nežinau. Nemanau. Niekas manęs taip nevadina." Galbūt tik vaikystėje mama taip buvo mane pavadinusi, tačiau dabar... Daug jaunuolių iš manęs tyčiojosi ir aš tiesiog apsipratau su mintimi, kad nesu graži ir nesistengiau įtikti kitiems.
"Na, bet tu esi graži. Jei niekas, tai tada aš vadinsiu tave taip." Jis žiūrėjo į mano akis taip, lyg jose matytų kažką ypatingo. Ar gali būti, kad ne aš viena kažką jaučiu? O gal man taip tik iš meilės atrodo?
Aš šypsojausi ir iš drovumo, nežinodama ką pasakyt, tyliai stovėjau.
"Gražuolė." Lukas vėl paėmė man už rankos ir tęsėm pasivaikščiojimą.
YOU ARE READING
12 Ypatingų Dienų (Baigta)
Romance-Gyvenimas negailestingas. -Taip. -Ko labiausiai gailiesi gyvenime? -Nieko. Ji tobula. Dėl jos viską savo gyvenime pakeisčiau. *** Ateinu su romantiška istorija. Ji pirmoji mano Wattpad profilyje, o kodėl - nežinau. Na, bet ir čia liūdesio netrūksta...
