Sausio 3 diena.
"Susitinkam?" Paklausiau jo.
"Kur?" Išgirdau Luko balsą telefone.
"Na.... Nežinau. Gal nori pas mane į svečius?" Lengvai šyptelėjau.
"Na...." Jo balse jautėsi sumišimas "Gerai. Būsiu pas tave po geros valandos."
*Po valandos*
"Eime į mano kambarį? Man ten jaukiau." Šyptelėjau jam nusimovus paltą.
"Gerai." Jo nuo šalčio rausvi skruostai pakilo.
Mano kambary degė blausi šviesa. Jis atsisėdo ant kėdės, kuri stovėjo prie sienos.
"Ką veiksim?" Paklausė.
"Am... Nežinau. Nesugalvojau." Atsisėdau jam ant kelių ir apkabinau per kaklą.
Jo mielas juokas nuaidėjo tylia patalpa. Aš taip pat šyptelėjau.
"Nesunki?" Nusijuokiau.
"Ne..." taip pat nusijuokė.
"Myliu tave." Po kurio laiko pasakė vaikinas ir pabučiavo mane.
"Aš taip pat myliu tave." Atsitraukus sušnabždėjau.
Tada pasiūliau jam arbatos, kurią mes pasidarėm kartu nuėję į virtuvę. Taip pat pasidarėm apelsininių keksiukų, kuriuos valgėm įsisupę į pledą bežiūrėdami filmą.
Neilgai trukus pajutau nuovargį ir dar labiau prisiglaudus prie Luko užsnūdau.
Naktį pabudusi, jo nebeišvydau. Gulėjau savo lovoje ir buvau šiltai įsupta į tą patį pledą.
YOU ARE READING
12 Ypatingų Dienų (Baigta)
Romance-Gyvenimas negailestingas. -Taip. -Ko labiausiai gailiesi gyvenime? -Nieko. Ji tobula. Dėl jos viską savo gyvenime pakeisčiau. *** Ateinu su romantiška istorija. Ji pirmoji mano Wattpad profilyje, o kodėl - nežinau. Na, bet ir čia liūdesio netrūksta...
