Liepos 2 d.
Sėdėjau namie, bet kaip žaibas įlėkė Lukas ir liepė greitai apsirengti, nes vėluojam.
Aš nieko nesupratau, bet padariau, kaip liepta ir mes išėjom iš namų.
Ėjom skubiai, dideliais žingsniais, man kartais ir pabėgėti reikėdavo, kadangi galėjome pavėluoti. Jau buvo vėlus vakaras, todėl nieko nesimatė ir keletą kartų vos nenukritau, tačiau stipri mylimojo ranka manąją ranką iškeldavo į viršų ir taip aš nepasiekdavau asfalto.
Pagaliau atėjom ant kalno, nuo kurio matosi visas miestas. Labai nustebau, jog galime pavėluoti ateiti į parką. Juk ten galime būti bet kada. Kam skirtas tam tikras laikas?
Atsisėdom ant suoliuko. Jis suėmė man už rankos, pažvelgė man į veidą ir nusišypsojo. Keletą sekundžių patylėjo.
-Žiūrėk į dangų,- tada pratarė Lukas.
Pakėliau savo apvalią galvą į dangų, kuriame buvo daug daug žvaigždžių, ir iš pradžių net pamaniau, kad tai yra svarbu - pamatyti tam tikru momentu kažkurią žvaigždę, tačiau neilgai trukus prasidėjo fejerverkai. Beje, jie mane išgąsdino, kad net virptelėjau ir jaučiau mylimojo akis žiūrint į mane ir net jį nusijuokiant. Fejerverkų buvo daug ir tęsėsi gal kokį pusvalandį. Po paskutiniųjų pažvelgiau į Luką. Jo akyse matėsi tas žavesys ir daug daug spalvų.
Tada jis atsistojo šalia, atsiklaupė ant vienos kojos ir paklausė "Mano mylimoji Džena, su tavim praleidau tiek daug laiko, kad drįstu klausti, ar būsi mano ir tik mano moteris iki gyvenimo galo ir tekėsi už manęs?"
Pajaučiau, kaip praskrido laikas ir, kad mes jau ketverius metus kartu. Aš to norėjau. Verkiau iš džiaugsmo, kaip norėjau. Staiga viskas širdy susiskaupė ir jei anksčiau nesupratau, kodėl merginos verkia, kai joms pasiperša vaikinas, dabar supratau. Per daug emocijų, negaliu jų suvaldyti ir pasirodo pirmos ašaros. Mano veidą puošia plati šypsena, bet nenustoja riedėjusios ir ašaros. Tokio momento neįmanoma pakartoti ir neabejoju, kad daug kas man šiuo metu pavydi.
Sutikusi apkabinau jį ir dar šiek tiek paverkiau, tada atsitraukiau ir pabučiavau. Jis užmovė man žiedą ir stipriai apkabino. Supratau, jog visas gyvenimas dar tik prieš akis ir mano mylimas žmogus niekada manęs nepaleis.
Visi pradėjo ploti. Išsigandusi net atsitraukiau. Aplink mus stovėjo keletas mūsų draugų ir nepažįstamų žmonių.
Nusišypsojau.
ESTÁS LEYENDO
12 Ypatingų Dienų (Baigta)
Romance-Gyvenimas negailestingas. -Taip. -Ko labiausiai gailiesi gyvenime? -Nieko. Ji tobula. Dėl jos viską savo gyvenime pakeisčiau. *** Ateinu su romantiška istorija. Ji pirmoji mano Wattpad profilyje, o kodėl - nežinau. Na, bet ir čia liūdesio netrūksta...
