12 Ypatingų Dienų (Baigta)

Diena, kai jaudinaus dėl susitikimo.

Kovo 4 diena.

Ieškojau kokių nors elegantiškų rūbų.

Šiandien Lukas mane supažindins su savo šeima.

Turėjau atrodyti žavi, miela ir gera. Žodžiu, ideali mergina.

Man taip baisu, kad nepatiksiu jiem.

Išties, neturėčiau dėl to jaudintis, bet Lukas man labai svarbus ir nenoriu susipykti su jo tėvais ar panašiai. Tiesiog, noriu, kad jie mane priimtų į savo šeimą.

Jis vienturtis, neturi brolių ir seserų.

Liko valanda, o viskas ką padariau, tai nusiprausiau.

Galbūt rasiu spintoje kokių nors gražių... O! Radau! Atrodo, ji puikiai tiks!

Tamsiai raudona, aptempta, nuo liemens klostytu sijonu, pusilgė suknelė. Vasarinė bei viena mano mėgstamiausių. Užsidėjau juodą švarkelį ant viršaus ir pasiėmiau mini juodą rankinę.

Išsidžiovinau ir man natūraliai susigarbanojo plaukai. Dievinau garbanotus plaukus. Šiek tiek patepiau kiekvieną garbanotą sruogą žele, kad išlaikytų savo formą. Keletą sruogų sukėliau į viršų ir susegiau jas segtuku.

Žinoma, norint atrodyti pritrenkiančiai, reikia pasidažyti. Labai daug nesidažiau, šiek tiek akis ir viskas.

Išgirdau beldimą. Tada į kambarį įėjo Lukas. Priblokštas šiek tiek pastovėjo vietoje, tada priėjo man iš už nugaros, apkabino bei bučiavo kaklą. Atsitraukė, nužvelgė mus abu veidrodyje ir pasakė, jog atrodau nuostabiai. Pabučiavau jį ir nusišypsojau.

"Myliu tave." Apkabinau savo gražųjį vaikiną, kuris šįvakar virto tikru pasakų princu. Tik vietoj arklio, įlipom į jo juodą, ne tokią jau ir seną Audi automobilį.

Nesu Audi mėgėja, tačiau ši man tikrai patiko ir mėgavausi kelionėmis ja. Pravėriau langą ir lengvas vėjelis kedeno mano plaukus. Lauke buvo labai tamsu ir visų automobilių žibintai atsispindėjo ant šlapios gatvės.

Vakar lijo, tačiau šiandien jau buvo pasirodžiusi ir saulutė, kuri labai maloniai nustebino miestelį.

Mano mintyse sukosi viena mintis - kaip turėčiau elgtis šalia jo tėvų?

"Man reikės ką nors daryti kitaip? Ar jie malonūs žmonės? Ką man iš viso reikės daryti? Kur viskas vyks?" Vis nenurimau ir klausinėjau Luko.

Sustojom prie šviesoforo. Degė raudona. Jis pažvelgė man į akis, pastebėjo mano nerimą. Tada uždėjo savo ranką man ant šlaunies, lėtai paglostė ir nusišypsojo.

"Tu jiems patiksi. Nepergyvenk." Pabučiavo man į žandą Lukas.

Automobilis mums buvęs už galo keletąkart pasinaudojo signalizacija. Tada Lukas pastebėjo, kad dega žalias žibintas ir staigiai pajudėjo iš vietos, kad mane net prispaudė prie sėdynės. Tada lėkėme žibintų apšviesta tamsia gatve. Jis žiūrėjo į kelią ir šypsojosi.