-Alio?
-Asami kur tu?! - tai buvo mano mama...
-Aaaš pas Adam - mano rankos pradėjo drebėti. Apsimečiau kad kosčiu. Adam išsprokdino akis. Suprato kas skambina.
-Ką tu ten veiki? - atsistojau greit ir pačiupau Adam už rankos. Pasileidom bėgti link jo namų
-Adam tėvai išėjo ir paliko jį vieną. Todėl jis atėjo pas mane ir išsivedė mane pas jį nes neturėjo nuo namų raktų - bandžiau kalbėti užkimusi.
-Asami ko tokia padususi? Begi?
-Neee. Sloga dusina
-Mm. Tuoj pas tave ateisiu
-Ne! Uhhhh palauk, Adam tuoj Lorda paims. Jis labai piktas, jam kažkas įkando ir jis vos Adam neikando, dar nueisiu į tualetą
-Na gerai, paskambink po visko
-Gerai, iki - pribėgom jo namus. Adam peršoko tvorą, jo tvora neaukšta bet kadangi aš nesu zuikis kaip Adam tai nubėgau į jo kiemą per vartelius
-Lenkis! - kruptelėjau ir teškiausi ant žemės. Pažiūrėjau nesupratusi į tupintį Adam. Jis pažiūrėjo į mane, tada jo žvilgsnis nukrypo į mano namą ir vėl pažvelgė į mane. Supratau. Reiškias mama buvo netoli lango.
-Saugu - sušnibždėjo ir atsistojo. Aš ir atsistojau. Greit nubėgom į vidų. Adam nuėjo pririšti Lordą. Jis gi "agresyvus".
-Antram aukšte vonioj yra mano mamos kosmetine. pasidažyk kad atrodytum lyg sergi ir gulis į mano lovą
-Gerai, ačiū - pakštelėjau Adam į skruostą. Jo veide atsirado šypsena. Sukikenau ir užbėgau į viršų. Patryniau nosį ir akis. Radau baltą pudrą. Ja išsipudravau veidą. Greit šokau į lovą. Parašiau mamai kad gali ateiti. po kelių min mama atėjo pas mane
-Oh brangioji atrodai dar prasčiau. Priregistruosiu tave pas daktara
-Ne!
-Kodėl ne? - mama pažiūrėjo keistai į mane
-Nes... Uhhh... didelės eilės ir geriau gydytis naturaliais produktais - šyptelėjau
-Na gerai. Kaip matau tau truputį geriau
-Na taip. Adam manim pasirūpino - šyptelėjau. Atėjo Adam. Mama atsisukusi į jį apkabino jį. Adam žiūrėdamas į mane pakėlė antakį. Pakilnojau pečius
-Ačiū tau labai kad pasirūpinai Asami
-Nėr už ką. Galit manes prašyti pagalbos bet kada - šyptelėjo.
Mama mane išsivedė namo.
Po savaitės
Visą savaitę praleidau su Adam. Jis apsimetė kad apsikretė nuo manęs. Kai tėvai mūsų išvažiuodavo į darbus, mes susitikdavom ir praleisdavom laiką kartu. Žinau, negerai darėm kad melavom tėvams bei praleidom pamokas, bet aš tikrai norėjau praleisti laiką su Adam, geriau jį pažinoti. Sužinojom apie vienas kitą tikrai daug. Aplankėm galima sakyti visą miestą. Dabar sekmadienio rytas. Rytoj į mokyklą. Mano telefonas supypsėjo, taip pranešdamas kad gavau žinutę. Pažiūrėjau nuo ko ji. Ekrane švietė vardas, kurį norėjau pamatyti. Adam. Atidariau žinutę.
"Labas, šiandien 10 h jei nori vėliau :D ateik pas mane, nuvesiu tave į nuostabią vietą ;)" Nusišypsojau ir atrašiau "Ok ;)" Pašokau iš lovos, nubėgau į vonią. Padariusi ką reikia nubėgau į virtuvę
-Whoa nelėk kaip akis išdegusi, katik pasveikai!
-Gerai gerai - prisėdau prie stalo. Pusryčiams buvo blynai. Suvalgiau juos kiek galėdama greičiau
-Kur tu taip skubi?
-Reikia būt pas Shereen dešimtą. Ji man duos namų darbus. Vėliau ji išvažiuos su tėvais kažkur
-mm. Na tada skubėk. Nes dabar be penkių minučių dešimt - pašokau. Greit apsimovusi batus ir sušukusi "iki" išbėgau iš namų. Nuėjau pas Adam. Jis kieme žaidžia su Lordu. Šyptelėjau.
-Labas - priėjau prie Adam. Pakėlęs akis į mane jis nusišypsojo
-Labas - atsistojo. Pas mane atbėgo Lordas. Paglosčiau jį.
-Einam?
-Einam - įsikibau į jo parankę. Adam Šyptelėjo. Ėjom gal pusvalandį, gal ilgiau.
-Užsimerk - užsimerkiau. Jis mane kažkur veda.
-Gali atsimerkti - atsimerkiau. Išsprokdinau akis. Mes buvom ant skardžio. Nuo jo matėsi nuostabus vaizdas.
-Čia mano mėgstamiausia vieta - Adam šyptelėjes atsisėdo ant žemės. Atsisėdau prie jo. Negalėjau atitraukti akių nuo nuostabaus vaizdo. Kai pagaliau pavyko atitraukti akis, atsisukau į Adam. Jis žiūrėjo į mane. Uždėjo ranką man ant skruosto ir po kelių sekundžių pajutau jo šiltas lūpas ant savųjų. Atsakiau į bučinį ir apkabinau jį per kaklą. Pilve "suplazdėjo drugeliai". Jo ranka apsivijo aplink mano liemenį, o kita buvo ant mano skruosto.
Arwin pov.
Vaikščiojom su Amira netoli skardžio ir kalbėjom. Turiu sukaupti visą drąsą ir prisipažinti Amirai ką jai jaučiu. Eidami pamatėm toli toli porelę kuri bučiavosi.
-Awww kaip mielai atrodo - Amira nusišypsojo ir prisiglaudė prie manes. Šyptelėjau. Apkabinau ją per liemenį. Priėje arčiau pamatėm kad ta porelė tai Adam ir Asami. Sukikenom
-Awwww kaip mielai atrodot - sukikenau. Jie greit viens nuo kito atsitraukė ir paraudo.
-Arwin, kam jiems sutrukdei? - sukikeno Amira. Pamačiau piktą Adam žvilgsnį. Sukikenau. Įsikibau Amirai į parankę.
-Einam, netrukdom jiems - sukikenau ir Amirai linktelėjant išėjom. Nuėjom tolokai. Kalbėjom apie Asam visą kelią. Sukaupęs jėgas atsisukau į Amirą.
-Amira, noriu pasikalbėti su tavim
-Taip? - atsisuko į mane. Širdis daužėsi kaip pašėlusi.
-Amira, tu man patikai nuo pat pirmos dienos kai tave pamačiau. Sulig kiekviena diena tu vis labiau man patinki. Norėjau, kad žinotum tai - šyptelėjau ir žiūrėjau į Amira. Norėjau pamatyti jos reakciją. Nespėjes suvokti kas čia vyksta pajutau jos lūpas ant savų. Šito nesitikėjau. Atsibudęs iš transo atsakiau į bučinį ir apkabinau ją.
Asami pov
Žiūrėjau į žemę. Nežinau ką pasakyt. Pakarsiu, pakasiu, prikelsiu ir vėl pakarsiu ir vėl užmušiu Arwin. Pajutau pirštus ant smakro ir švelnų atsukimą. Adam atsuko mano veidą. Pažiūrėjau į jo akis.
-Žinau kad bučinys buvo netikėtas, bet aš taip norėjau tave pabučiuoti - atsiduso. Šyptelėjau - turėjau pradėti nuo mano jausmų tau. Asami, tu man patikai nuo pat pradžių, kai susipažinom. Tu graži, miela, nuostabi, išklausai mane, nekalbi vien apie save kaip kitos. Tu tobula. Todėl ir man patinki - nusišypsojau. Tai taip miela.
-Tu man irgi patinki Adam - šyptelėjau ir paėmusi jo laisvą ranką, paglosčiau ją. Jis nusišypsojo
-Asami ar sutin... - suskambo mano telefonas. Susiraukiau. Išsitraukiau jį. Skambino mama
-Klausau?
-Asami turi gryžti, raktus nuo namų pasiėmei, o atsarginio nerandu. Man reikia važiuoti į konferenciją - atsidusau
-Gerai, tuoj gryšiu. Iki
-Iki - padėjau ragelį - turiu eiti, iki - šyptelėjau ir atsistojau, bet buvau patraukta už rankos ir pajutau šiltas bei švelnias lūpas ant savųjų lūpų. Nusišypsojau
-Iki - šyptelėjes tarė Adam. Pakštelėjau jam į lūpas ir nubėgau namo.
O teip vien cute :') žinau žinau boring :/ nieka kita nesugalvoju :'(
p.s. tas vaikinas nuotraukoje su auskarais lūpoje yra Arwin
