Po kelių mėnesių
-Asami tau laiškas - pasakė mama kai tik gryžau iš mokyklos. Nuėjau pas mamą ir pasiemiau laišką. Atplėšiau jį net nepasižiūrėjus nuo ko laiškas. Paėmiau popierių ir perskaičiau jį. Pradėjau šokinėti
-Mama! Mane priėmė į Hogwardzo universitetą!
-Tai nuostabu! - suplojo rankomis mama. Prisiminiau kad reikės palikti draugus čia ir truputį nuliūdau. Adam tikrai nuostabus vaikinas. Su juo niekada nėra nuobodu. Jis taip pat labai romantiškas. Žinoma jis labai karštas. Susilaukė nemažai merginų dėmesio.
-Asami ar tu vis dar čia? - mama pamojavo pries mano veida ranka.
-Taip. Tiesiog galvojau kaip pasiilgsiu draugu ir Adam
-Galesi kalbet su jais per Skype
-Žinau - atsidusau. Parašiau Adam
"Mums reikia pasikalbeti"
"Gerai, ryt ryte prie mano spintelės galesim pasikalbet :)*"
"ok ;)*"
Next day
Adam pov
Laukiu Asami prie spintelės. Man įdomu, apie ką ji norėjo pasikalbėti? Atsirėmiau į spintelę. Atėjo mokyklos kalė Jenna. Taip, ta pati per kurią susipykom su Asami. Susiraukiau
-Labas mažuti - sumurkė man į ausį. Pavarčiau akis
-Atstok. Jau sakiau tau ne vieną kartą kad turiu merginą.
-Nagi mažuti pažaiskim - perbraukė nagu man per krūtinę. Nestipriai pastūmiau ją nuo savęs
-Traukis pasakiau - suurzgiau. Jenna susiraukė ir pažiū
-Jei tu taip, tada ir aš taip - ji įsisiurbė į mano lūpas ir suleido nagus į mano šonus. Suinkščiau iš skausmo. mano kūną suparalyžavo jos nagai šone. Pamačiau Asami prieš mus. Ji buvo išsigandusi ir supykusi. Bandau išsilaisvinti iš Jennos gniaužtu bet neina. Asami apsisuko ir greit nubėgo. Šeip ne taip pavyko išsilaisvinti iš Jennos glėbio. Pastūmiau ją ir nubėgau paskui Asami
-Asami palauk! Aš tau viską paaiškinsiu - ji sustojo ir atsisuko. jos skruostai buvo šlapi nuo ašarų. Man sugniaužė krūtinę nuo to, kad per mane mano mažytė verkia
-Nėra ko čia aiškinti. Tu mane suknistai apgaudineji!
-Ne Asami lei...
-Tarp mūsų viskas baigta! Užkniso kankintis! - mano širdis sudužo į tūkstantį dalių. ji apsisuko ir nubėgo kūkčiodama. Mano gerklėje atsirado gumulas kuris mane dusino. Ar ji pasakė tai ar man tik pasigirdo? Ji... ji išsiskyrė su manim. Tai negali būti! Trenkiau iš kumščio į spintelę. Jaučiuosi sugniuždytas viduje. Atsisukau į Jenna kuri šypsodamasis stebėjo visą tą spektaklį
-Žiūrėk ką padarei! Dabar patenkinta?! Pasiekei savo! Nekenčiu taves!!! - užrėkiau ant jos. Nekenčiu prakeiktos kalės Jennos! Ji tik nusišypsojo ir nuėjo. Spyriau į spintelę. Čia tik sapnas
-Čia tik suknistas sapnas - nuslydau spintelėmis žemyn ir paslepiau rankose veidą. Prašau kad tai būtų tik suknistas košmaras.
Po mėnesio
Asami pov
Visą mėnesį ignoravau Adam. Jis bandė su manim pasikalbėti bet aš tiesiog nueidavau kad ir kaip sunku tai būdavo. Naktimis ilgai verkdavau. Davar visko pabaiga. Išvažiuoju į universitetą. Lagaminai jau sukrauti tėčio automobilyje. Mano tėvai nežino kad išsiskyriau su Adam ir galvoja aš liūdna dėl to, kad man sunku palikti draugus. Visi (ir Adam) stovėjo liūdni, nes dabar atsisveikinimo akimirka. Man apkabinus kiekvieną iš draugų, jie man kažko palinkėdavo. Atėjo Adam eilė. Aš tik į jį pasižiūrėjau. Adam liudnai šyptelėjo
-Sekmės - sumurmėjo
-Ačiū - bejausmiu balsu atsakiau. Adam nusuko akis į žemę.
-ikiii - visi pasake išskyrus Adam. Merginos dar karta mane stipriai apkabino. Įsėdau į mašiną ir nuvažiavau į oro uostą. Na ką, naujas gyvenime štai ir ateina Asami.
Tikejausi ilgesnę daly parašyt -.-" žinau žinau per greit užbaigiau 1 sezoną. Aš tiesiog nebeturėjau jam minčių. Būčiau tikrai neidomias pievas rašiusi ir jūs būtumėt nebeskaitę. Žinau kad mane dabar keli žmonės nužudys dėl to kad išskyriau Asami ir Adam :')
