Padėkos raštelį parašysiu atskirai.
P.s. nuotraukoje AlexPo daug daug metų
Alex pov
Stovėjau ir žiūrėjau, kaip mano tėvus išveža į lavoninę. Radau juos negyvus lovoje. Ne, jų niekas nenužudė, jie mirė nuo senatvės. Bet netgi mire atrodė mielai. Nesuprantu, kaip jie galėjo išeiti iš pasaulio tuo pačiu laiku?
Radau juos apsikabinusius ir užsimerkusius lovoje. Iš kart supratau kad kažkas negerai, nes jie niekada nemiegodavo iki 13 valandos. Kai priliečiau juos, jie buvo šalti. Patikrinau taip pat pulsą, jo nebebuvo pas abu. Paprašiau kad neatkabinų jų lavoninėje.
-Aš jau čia - uždususi priėjo prie manes Ashley. Atsisukau į ją. Ashley akys buvo pajuodusios nuo tušo. Turiu 1 brolį ir 2 seseris. Aš vyriausias. Po to eina Ashley, tada Michael ir Milly. Žinau, keista tvarka bet ka padarysi, taip gimėm.
Apkabinau Ashley. Ji pradėjo verkti mano glėbį. Glosčiau jos nugarą
-Kur Mike ir Milly?
-Nnežinau - sukukčiojo. Nusivaliau ašaras.
-Teti, seneliai išėjo iš gyvenimo? - paklausė manes mano 10 metų sūnus Joe (Joseph). Linktelėjau. Sūnaus veide pasirodė liūdesys.
Priėjo mano žmona - Kate. Paglostė mano petį ir liūdnai nusišypsojo.
Daktaras pasakė, kad tėvų širdys sustojo, dėl to ir mirė.
Surengėm tokias laidotuves, kokias ir norėjo tevai. Žinau, keista kad su tėvais kalbėjau apie laidotuves. Jie pirmi pradėjo apie tai kalbėti.
Visi sedėjom ant suoliukų apsirenge juodai ir verkėm. Pasiilgsiu jų.
Stebėjom pro ašaras kaip po lėto leido tėvų karstus į duobę. Mes ten dar labiau pratrūkom.
Po visų laidotuvių gryžom prie savo senųjų namų.
-Ar tu Asami ir Adam Lambert sūnus? - prie manęs priėjo kažkoks vyras
-Taip. Kas jūs?
-Aš advokatas. Mane paskyrė sužinoti, kam perduodamas visas palikimas. Radau ant stalo laišką, ant kurio paraštas Alex - padavė man laišką
-Ačiū - paėmiau jį. Vyras nuėjo. Nuslydau siena ir atidaręs pradėjau jį skaityti
"Mielas sūnau,
Mes su tavo tėvu jaučiam, kad greit išeisim iš pasaulio. Todėl rašom tau šį laišką.
Žinau, kad neišgyvensim iki kito tavo sūnaus gimtadienio. Gaila, kad nebepamatysim tavo dukrytės ateinant į pasaulį. Gaila, kad nebepamatysim, kaip Milly išteka už Eric. Gaila, kad nebepamatysim jūsų visų.
Jūs esate mums pats brangiausias turtas, kokį tik esame turėje. Susitaikėm su mintim, kad išeisim iš šio pasaulio, bet nesusitaikėm su ta mintim, kad turėsim jus palikti.
Mes jus saugosim iš viršaus, būsim jūsų angelai sargai. Pasiilgsim jūsų.
Perduok Ashley, Mike ir Milly kad mylim juos labai. Žinoma, mylim ir tave. Perduok mūsų visiems anūkams, kad mylim juos. Perduok ir visoms jūsų antroms pusėms, kad ir juos mylim.
Kai buvai mažas, tau labai patikdavo klausytis mūsų meilės istorijos. Todėl aš tau ją parašiau į atskirą lapuką, kad galėtum skaityti ją kiek tik nori.
Dabar apie palikimus. Užrašiau ant lapukų, kurie yra su vardais visų palikimus. Tau atitenka ir namas, nes tu vyriausias.
Dabar raštelis visiems.
Noriu padėkoti, kad buvote tokie nuostabūs vaikai. Žinoma, buvo pykčių bet jie jau praeityje. Džiaugiuosi, kad nesukėlėt jokių bėdų mums.
Mes labai didžiuojamės ir mylim jus.
Būkit ir toliau tokiais šaunuoliais.
Ačiū, kad nenuvylėt mūsų.
Gerai, einu miegoti. Labanakt mano angelėliai ;*"
Raidės liejosi nuo ašarų. Skruostai buvo šlapi
-Viskas gerai? - priėjo prie manes Kate
-Taip - nusišypsojau ir nusivalęs ašaras atsistojau bei apkabinau savo žmoną. Paglosčiau jos didelį pilvą, kuriame ilsisi mūsų mažylė.
Nuėjau pas seserisbir brolį. Daviau jiems perskaityti laišką ir išdalinau jiems laiškiukus su jų vardais. Taip pat pasilikau jų meilės istoriją.
-Vis dar negaliu patikėti, kas mama ir tėtis išėjo iš pasaulio - valėsi ašaras Milly
-Taip - atsidusau ir nusukau žvilgsnį į žemę. Bent tėvai laimingi danguje, nes jie kartu. Taip pat jie prižiūri mus iš viršaus.
Pakėliau galvą į dangų ir nusišypsojau jiems
-Iki - susnibždėjau.
Šitą dalį rašiau beveik verkdama :') laikiausi iš paskutiniųjų. Na ka, štai ir pabaiga :')
Nuomonių prašau apie šią dalį bei pačią istoriją ;')