YOGA TEACHER (Z.M)

6 Dalis

Gulėjau ant mokytojo sofos pas jį kabinete. Tuo tarpu jis vedė pamoką merginoms. Jis liepė man čia pasilikti ir aš sutikau. Man tikrai verta nurimti. Išgirdusi durų rakinimą akis įbedžiau į sieną.

-Kaip jautiesi?-paklausė dusliai treneris.

-Gerai,-sušnabždėjau ir labiau susisukau į pledą.-Noriu gerti.

-Štai,-tarė jis ir aš atsisėdusi paėmiau iš jo rankų buteliuką vandens.

Gurkštelėjusi jo nuleidau galvą tarp kelių ir apsikabinau kelienius.

-Kodėl viskas turi būti taip blogai?-šnabždėjau.-Ką aš blogo joms padariau..?

-Papasakok kas nutiko,-jis suėmė mano vieną ranką ir spustelėjo ją.

-Neturėčiau pasakoti savo bėdų jums,-tariau.

-Bet man tai rūpi.

Išgirdusi šiuos žodžius jis privertė mano pilve siausti uraganui. Jam rūpiu aš? Tai negali būti tiesa...

-A-aš,-sumikčiojau.-Jums neturėtų tai rūpėti.

-Bet rūpi, jei pasipasakosi tau palengvės.

-Tiesiog merginos mano, kad aš esu kalė,-sukandau lūpą ir pakėliau į jį akys.

-Kodėl?-tarė jis ir jo akyse blykstelėjo pyktis.

-Jos mano, kad aš jus vilioju,-kramtydama lūpą šnabždėjau.-Be to kalbėjo ir apie mano patėvį, kuris iš tiesų priekabiavo prie manęs. Jos kalbėjo, kad aš esu tokia kaip ir mama...

-Neklausyk jų. Jos visada išsigalvoja nebūtų dalykų. Jos tau pavydi,-šyptelėjo jis.

-Bet man nėra ko pavydėti.

-Nekalbėk taip. Tik tu iš visų šių merginų atkreipei mano dėmesį. Tu labai graži ir savo nekaltumu žavi mane,-kalbėjo jis versdamas mane parausti.-Vien tavo akys pakerėjo mane.

Mano širdis plakė labai greitai. Protas virškino šią informaciją. Kūnu bėgio šiurpukiukai, o aš nusišypsojau.

-Bet tarp mūsų nieko negali būti,-tariau.-Jūs...

-Kreipkis į mane tu ir vadink vardu. Ar nori būti su manimi draugais?-su viltimi kalbėjo jis.

-Taip,-šyptelėjau.-Man jau laikas.

-Aš parvešiu tave namo,-tarė.

Apsiovusi batus, susirinkau savo daiktus ir abu išėjome į gaivų pavasario orą. Lauke jau temo ir ryškėjo mėnulio forma.

Įsėde į automobilį tolome nuo pastato. Mašinoje grojo tyli muziką. Zayn laikė mano ranką, o aš kvailai šypsojausi. Kartais jis ją paleisdavo, o po to vėl jas sujungdavo. Žvilgtelėjau į jį. Jo juodi plaukai jau buvo pakankamai ilgi. Kelios sruogos krito jam ant kaktos. Rudos akys stebėjo kelią, ilgos blakstienos klapsėjo. Ant smakro ryškėjo plaukeliai, o lūpos buvo putlios ir minkštos. Niekada nebūčiau pagakvojus, kad tos tobulas vaikinas būtu su manimi.

-Žinai, tai nėra jauku,-sukikeno jis, o aš nusukau akis.

-Atsiprašau,-tariau ir norėjau ištraukti ranką iš jo delno, bet jis stipriau jį suspaudė.

-Tai nėra blogai, kad žiūri į mane. Bet tai trikdo ir aš galiu nuvažiuoti nuo kelio,-šypsojosi jis.

Sukandusi lūpą linktelėjau.

-Jau atvažiavome,-prabilo jis, bet aš dar nenorėjau su juo atsisveikinti.

-Na tada sudie,-tariau ir ištraukiau savo ranką iš jo delno.-Susitiksime rytoj.

-Taip,-šyptelėjo jis ir man uždarius duris jis nuvažiavo tik tada, kai saugiai įėjau į laiptinės vidų.

Jaučiuosi laiminga ir pamiršau tų merginų kalbas. Zayn nuostabus draugas ir tikiuosi jog nieko blogo nenutks.

#Rytas

Markas pasiėmė mane iš ryto į mokyklą. Bent nereikės eiti pėsčiomis. Meivė išsikėlė šiandien iš buto pas savo vaikiną, kurio nepažįstu. Tikiuosi ji mane su juo supažindins.

-Gal norėtum po pamokų nuvykti pažaisti boulingą?-paklausė Markas atidarydamas man mokyklos duris.

-Nemanau, kad tai gera mintis. Žadu šiandien mokytis,-tariau.

-Bet juk penktadienis,-nusiminė jis.

-Tikrai labai atsiprašau,-atsidusau.-Mano diena jau suplanuota.

-Tada atvažiuosiu pas tave vakare, pažiūrėsime filmą,-nenusileido jis.

-Na gerai, lauksiu taves aštuntą vakaro,-šyptelėjau.

#Po pamokų

Šiandien nusprendžiau neiti į jogos treniruotę ir nematyti tų nepraustaburnių. Nors norėjau pamatyti Zayn, bet turiu pasiimti ir laisvą dieną.

Nusigavusi iki namų numečiau kuprinę į šoną ir pekeičiau savo drabužius į suplėšytus džincus ir trumpą pilką maiktutę. Pasileidusi muziką ėmiau tvarkyti namus. Po to ėjo maisto gaminimas. Iškepusi vaflių juos apliejau karamele ir ėmiau valgydama ruošti namų darbus.

Suskambus durų skambučiui žvilgtelėjau į laikrodį kuris rodė septintą valandą vakaro. Na ir ilgai prakiurksojau prie namų darbų..  Markas dar neturėjo atvykti, tai kas gi galėtų čia būti? Atsidususi užverčiau vadovėlį ir pakilau iš vietos. Pravėrusi duris sutikau rudas vaikino akis.

-Tau viskas gerai?-uždusęs paklausė manęs.

-O neturėtų būti?-suraukiau antakius.

-Tu privertei mane jaudintis,-giliai kvėpavo jis, o mano širdis nepaliaujamai spurdėjo.-Kodėl neatvykai į treniruotę?

-Pamaniau pasiimsiu laisvadienį,-paraudusi šyptelėjau. -Kodėl jaudinaisi dėl manęs?

-Juk draugai taip ir daro,-nusijuokė jis o aš mintyse sau trenkiau.

-Tavo tiesa,-šyptelėja.-Užeik.

Įėjęs į vidų jis nusiavė batus ir pakabino  savo striukę. Jis kaip visada atrodo pritrenkenčiai.

-Gal vaflių?-paklausiau atkišdama jam dubenį.

-Mielai, bet pirma įjunk filmą.

Suradusi kažkokį romantinį filmą jį įjungiau ir sudribau ant sofos prie Zayn. Po kelių minučių jis prisitraukė mane prie savęs, apkabino liemenį ir mus užklojo pledu. Buvau atsirėmusi į jį, galva ilsėjosi ant jo peties. Jo šiltus pirštus jaučiau ant savo nuogo liemens. Negalėjau susikaupti ties filmu, nes nuo jo prisilietimo vis pasišiaušdavo man oda. Nepajaučiau, kai padėjau smakrą ant jo peties ir žvelgiau į jo akis. Kodėl jis turi būti toks tobulas?

Zayn atsisuko į mane ir jo ranka atsirado prie mano skruosto, o kita kilstelėjo mane arčiau savęs. Lėtai lenkėmės vienas prie kito, duodami laiko apgalvoti ar to tikrai norime. Kai jau buvome labai arti vienas kito viską sugadino durų skambutis, kuris ir vėl nutolino mane nuo jo.