-A-a-aš blogai jau-učiuosi, vy-ykstu n-namo,-jis kelia man šiurpą.-N-n-nebijau j-jūsų.
-Negražu meluoti panele Weaver,-jis prispaudė mane prie spintelės ir jo alsavimas atsimušė man į lūpas. -Juk bijote manęs, taip?
-J-jūsų t-t-tiesa,-sušnabždėjau i...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Po savaitės buvau paleista namo. Visą tą laiką Zayn buvo šalia ir nevažiavo į darbą. Jo elgesys tik patvirtino, kokia jam svarbi esu. Buvau labai laiminga, nors skausmas vis griaužė krūtinę dėl prarasto kūdikio, bet Zayn per daug manimi rūpinosi, jog galėčiau nuliųsti. Šis vyras mane verčia būti stipriai ir stengtis dėl savęs.
Apsivilkau Zayn atvežtus man drabužius, o jis tuo metu kalbėjosi su daktaru jo kabinete. Žinojau, jog daktaras lieps man nesijaudinti ar ilsėtis, bet juk Zayn visada nebus šalia. Jis taip pat turi reikalų ir be manęs.
Paėmiau į rankas į mano palatą atneštą žurnalą ir ėmiau vartyti puslapius, kol mano akys neužkliuvo už Zayn nuotraukos ir pavadinimo antraštės "Mr.Malik palydovę nunuodijusi Marya Castle iškelta baudžiamoji byla". Vienas sakinys privertė man sutrikti: "Zayn Malik vaiko motina gydosi ligoninėje nuo patirto skaudaus persileidimo". Jis pasakė, jog tai jo vaikas žinodamas, kad mano šlykšti praeitis gali iškilti į viešumą.
-Zayn, kas tai?-paklausiau jam įėjus į palatą.
-Ar tu pyksti?-nužvelgė mano sumišūsį veidą ir netvirtai žengė kelis žingsnis arčiau manęs.
-Ne,-papurčiau galvą.-Aš nustebusi, pasimetusi ir gal net laiminga. Kodėl taip padarei?
-Tu verta paties geriausio, todėl nenorėjau, kad žurnalistai iškapstytų kažko tave įžeidžiančio,-nusišypsojo ir tvirtai žengęs prie manęs, trumpam apkabino.-Saugosiu tave, meile.
-Myliu tave,-šyptelėjau ir suglaudžiau mūsų lūpas. Niekada nesugebėsiu jam atsidėkoti.
Grįžome namo. Prie durų mus pasitiko Borhan ir Iltis.
Virtuvėje buvo paruošti pietūs, mano kambarys išpuoštas helio balionais ir kvepenčiomis lauko gėlėmis, visą dieną žaidėme stalo žaidimus, o vakare skanavome šokoladiniu tortu. Nuo visų patirtų šiandienos įspūdžių ėmiau braukti ašaras riedančias mano skruostais.
-Ar viskas gerai?-klausinėjo Zayn ir Borhan prilipę prie manęs, o dar ir Iltis ėmė trintis inkšdamas į koją.
-Taip,-sušniurkrščiau nosimi ir nusišypsojau.
-Tai kodėl verki?-pakėlė antakį Zy pusbrolis.
-Esu be galo laiminga, kad taip stengiatės dėl manęs. Tai labai daug man reiškia.
Jie nusijuokė ir stipriai mane apkabino. Pasijaučiau jų šeimos dalimi ir tai buvo šiltas jausmas, kurį seniai buvau užmiršusi. Nuo šios dienos prasideda naujas mano gyvenimo etapas, kuriame pagaliau jausiuos mylima.
-Man jau laikas eiti miegoti,-atsitraukė Borhan ir pamuojuodamas nubildėjo laiptais aukštyn.-Labanaktis.
-Mums taip pat reikėtų pasekti jo pavyzdžiu,-atsikvėpė Zayn.
-Taip, jaučiuosi kiek pavargusi,-šyptelėjau ir paglosčiau Ilčiai galvą.
Lėtai kartu užlipome laptais aukštyn ir tardami "Labanakt" žengėme į savo kambarius. Likdama viena pasijaučiau vieniša ir šypsena dingo akimirksniu nuo mano veido. Nusipraususi ir persirengusi atsisėdau ant minkštos lovos kojugalio.
Ar verta eiti pas Zayn? Ne, nes nenoriu jam įgrysti. O gal paprašyti jo arba Borhan, kad pabūtų su manimi iki tol kol užmigčiau? Ne.
Iš nevilties panarinau delnuose veidą ir ėmiau giliai kvėpuoti. Negaliu pasiduoti depresijai , todėl pakilau nuo lovos ir pasiryžau nueiti pas Zayn. Pabeldusi į jo duris nesulaukiau jokio atsakymo, tad įsmukau vidun ir nužvelgiau greitai jo tamsų kambarį. Zayn tysojo lovoje. Kaip jis sugeba taip gretai užmigti? Nors iš tiesų dabar jį suprantu, nes jis visada budėjo palatoje prie mano lovos. Jaučiuosi kalta, jog jį nuvariau nuo kojų.
Palindau po šiltais patalais ir apkabinusi iš nugaros Zayn, panardinau savo veidą jo kaklo linkyje. Būdamas šalia manęs šis nuostabus vyras privertė greitai pasinerti į ramų miegą.
♡Trumpa :/ Sunkiu metu priverčiau Zayn elgtis tikrai pagirtinai, na o Tammy turi kuo greičiau atsigauti, nes nauji įvykiai gali nenudžiuginti ir džiaugsmas gali dingti.♡
