-A-a-aš blogai jau-učiuosi, vy-ykstu n-namo,-jis kelia man šiurpą.-N-n-nebijau j-jūsų.
-Negražu meluoti panele Weaver,-jis prispaudė mane prie spintelės ir jo alsavimas atsimušė man į lūpas. -Juk bijote manęs, taip?
-J-jūsų t-t-tiesa,-sušnabždėjau i...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
#Po dviejų savaičių#
Jau kaip mėnesis nešioju savo stebuklą pilvelyje. Jaučiuosi gerai, nes save maitinu labai dažnai, o vaikeliui tai patinka. Išties nestresuoju, kad būsiu išsipūtus, bet bijau auginti vaikiuką. Bijosiu jį laikyti, maudyti, maitinti ar apkabinti. Jis bus toks mažutis ir trapus, kad net bijosiu jį paliesti.
Kalbant apie Zayn, jis manimi rūpinasi, perka man drabužius, praskaidrina man dieną, bet... Bet pas jį dažniau lankosi toji kalė Marya. Suprantu, kad jie susutinka tik darbo reikalais, bet ji nenulaiko savo rankų prie savęs, tad kartais man tenka pabūti šalia jų, nes taip liepė Zy.
Zayn daugiau dėmesio skiria man, tad neretai susilaukiu Maryos piktų žvilgsnių ar perspėjimo, kad jis jos. Tai kelia man juoką.
Be to jau dvi savaites kaip mokausi namų mokymo. Darbus gaunu į gmail'ą ir juos paruošusi, persiunčiu atgal. Tuo užsiimu dažniausiai darbo dienomis, nes tūnoti Zayn namuose vienai, nėra nuostabu. Bet aš namuose esu ne viena. Mano kambaryje visada miega Iltis, kuris atrodo mane ir mano vaiką labai globoja. Žinau, kad šuo jaučia, kad pas mane pilve esti užsimezgusi gyvybė.
-Tammy, aš grįžau,-Zayn balsas naidėjo per namus ir aš šyptelėjau pakildama nuo sofos.
-Kaip sekėsi darbe?-paklausiau ir paėmiusi jo portfelį, padėjau ant komodos.
-Ne itin gerai,-atsiduso jis ir nusivilkęs paltą sukrito ant sofos.-Marya permiegojo su svarbiu klientu ir jis dabar mano, kad taip priviliojam visus verslininkus, bei iš jų išpešame viską pigiau.
-Viskas bus gerai,-atsisėdau šalia ir spustelėjau jo delną.-Manau turėtum ją atleisti ir pasakyti klientams, kad nežinojai jog tavo asistentė nesilaiko darbo taisyklių. Pridurk, kad dėl to ją atleidai ir taip daugiau nebepasikartos.
-Aš negaliu jos atleisti, bet priversti ją atsiprašytu galiu.
Suraukiau kaktą. Kaip tai negali? Ji tik įrodė kokia kalė yra, o jam nusispjaut?!
-Kodėl ne?-nedrąsiai paklausiau.
-Nes ji gerai išmano savo darbą, o aš tokios darbuotojos kaip ji greitai nerasiu,-paaiškino jis priversdamas mane pasijausti kiek liūdnai.
Man nepatiko tai, kad ji turi likti darbe. Man nepatiko, kad ji dirbo Zayn. Man nepatiko, kad ji yra arti jo. Man net nepatiko mintis apie juos kartu. Atsidusau ir perbraukiau ranka plaukus, kurie buvo kiek susitarše.
-Gal norėtum šiandien nueiti su manimi į jaukią kavinę?-paklausė jis ir mano širdis stipriai suspurdo.-Tau turėjo igrįsti šios keturios sienos, tiesa?
-Sutinku,-nusišypsojau ir paraudau. Turbūt atrodau kaip kvailė, kuri net parausta dėl tokių menkniekių. Neturėčiau per daug išsigalvoti. To niekada nebus, nes esu tik paprasta mergina ir dar su augančiu arbūzu manyje. Jam tikrai nereikia vaikų, ypač kau jis net nėra jo.-Kelintą?
