-A-a-aš blogai jau-učiuosi, vy-ykstu n-namo,-jis kelia man šiurpą.-N-n-nebijau j-jūsų.
-Negražu meluoti panele Weaver,-jis prispaudė mane prie spintelės ir jo alsavimas atsimušė man į lūpas. -Juk bijote manęs, taip?
-J-jūsų t-t-tiesa,-sušnabždėjau i...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Guliu savo lovoje jau kokią valandą ir nebegaliu klausyti apsimestino verkšlianimo apačioje. Marya jau per daug vaidina ir manau Zayn reikia ištraukti iš ten... Bet nežadu to daryti, nes pykstu ant jo. Jis sugadino mano nuotaiką ir negana to, dar ir vakarienę, per kurią jaučiausi kažkuo ypatinga.
Pasivarčiusi lovoje užmerkiau akis, apsikabindama savo pilvelį ir tyliai niuniuodama užmigau.
#Pirmadienis 16h
Zayn dar nebuvo grįžęs iš darbo, tad ėmiau ruoštis susitikimui su Lianu. Jei juodaplaukis negrįš, turėsiu išeiti jam nepranešusi.
Nusipraususi, išdžiovinau savo plaukus ir juos ištiesinusi, pasidažiau neryškiai blakstienas, bei lūpas. Apsivilkau laisvą mėtinės spalvos suknelę ir įsispyrusi į bekulnius batelius, atsidusau. Į rankinę sumečiau reikalingus daiktus ir nusileidusi laiptais žemyn, nedrąsiai peržengiau namų slenkstį, bei užrakinau duris. Skubėdama kuo greičiau pasiekiau kavinę, nes vis dar jaučiausi tikrai nesaugiai. Įžengusi vidun apsidairiau ir sutikusi Liano žvilgsnį, žengiau jo link.
-Sveika Tammy,-atsikrenkštė jis ir atitraukė nuo staliuko man kėdę.-Malonu, kad atėjai.
-Labas,-šyptelėjau ir atsisėdusi linktelėdama padėkojau.-Atrodei mielas, tad pagalvojau, kodėl mums nesusipažinus?
Jis sukikeno ir aš droviai nusišypsojau. Keikiau save, kad, dėl tokių dalykų raustu.
Kai maistas garavo ant stalo, mes šnekučiavomės apie paprastus menkniekius. Buvo drąsiau su juo kalbėtis, nei su Zayn. Kad ir kaip nepripažinu to, aš žinau, jog jaučiu juodaplaukiui šiltus jausmus, kuriuos stengiuosi užmiršti, bet kai jis visada šalia, tai neįmanoma padaryti.
-O tavo vaikinas nepyksta, kad tu čia su manimi?-paklausė ir mačiau koks jis yra įsitempes.
-Jis, ne mano vaikinas,-šyptelėjau ir jis atsipalaidavo, Zayn kai reikia gali atrodyti grėsmingas.-Jis tik geras draugas, su kuriuo gyvenu.
-Gyveni?-nustebo jis.
-Taip,-linkteliu galva.-Tiesiog po vieno baisaus įvykio jis mane saugo ir nori, kad būčiau arti jo. Jis geras vaikinas.
-Suprantu tavo situaciją ir žinau, kad nenori apie tai kalbėti,-su šiais žodžiais ir pati nusiraminu.-Ar tavo širdis laisva, ar turi draugą?
-Ji laisva,-tariau ir supratau, kad tai melas. Turiu pamiršti Zayn iki tol, kol dar nevėlu. Jis turi Marya, o aš vaikelį. Gal net suteiksiu Lianui šansą ir pamilsiu jį.
Vaikinas iki vakarienės pabaigos šypsojosi ir net mane privertė kvailai šypsotis. Neneigsiu, jis yra labai išvaizdus ir akys keri, bet jame kažko nerandu...
Sumokėjas Lianas už pietus, apgobė mano pečius savo švarku ir lydėdamas mane namo, paėmė už rankos. Lianas pasakojo savo išdaigas vaikystėje, o aš visą laiką kikenau. Neprisimenu kada tiek daug juokiausi.
-Ačiū, kad palydėjai,-šyptelėjau, kai sustojome prie Zayn namo. Namuose degė šviesos ir supratau, jog jis grįžęs.
-Nedėkok,-jis lėtai ėmė lenktis arčiau manęs ir aš sulaikiau kvėpavimą. Supratau ką jis ketina padaryti, bet paskutinę sekundę nusukau veidą į šoną ir jo lūpos palietė manąjį skruostą.
-Atsiprašau, aš...-užstrigau ir nežinojau, kaip jam viską paaiškinti.
-Tai aš turiu atsiprašyti. Suprantu, kad nenori skubėti ir aš lauksiu kiek reikės,-maloniai tarė ir apkabino.-Labos nakties, gražuole.
Jo paskutinis žodis sujaudik.Stovėjau prie durų tol, kol jo silueto nebesimatė. Atsitokėjusi giliai įkvėpiau ir palenkusi durų rankeną įžengiau vidun. Nesuprantu savęs, bet bijau Zayn reakcijos. Tai neturėtų man rūpėti, juk jis taip pat burkuoja su Marya.
-Kur po velnių tu buvai dingusi?!-užrėkė Zayn ir aš kruptelėjau nuo jo pakelto tono. Vaikinas stovėjo atsirėmęs į sieną.
-Buvau su Lianu,-sukandau lūpą, kad ji neimtų virpėti. Zayn pakėlė antakį.-Vaikinu iš restorano.
-Tu galėjai man pranešti! Aš jaudinausi dėl tavęs, po velnių!-jo kumštis susidūrė su siena už manęs.-Kodėl su juo?
Staiga iš viršaus pusnuogė nusileido Marya. Jos lūpos buvo raudonos išteptos lūpų dažų likučiais. Dar kartą įdėmiai žvilgtelėjau į Zayn ir pasišlykštėjau juo. Ant jo kaklo taip pat pukavosi raudoni lūpų dažų pėdsakai.
-O kodėl ne? Kai tu dūlkiniesi su šia kekše, aš taip pat negaliu pasimėgauti kito vyro glėbiu?!-šį kartą rėkiau aš.-Tu man niekas ir aš galiu daryti ką noriu!
-Nerėk ant manęs!-sugriebė mano ranką ir timptelėjo mane į savo pusę.
-Tu šlykštus ir neliesk manes!-suklykiau ir trenkusi jam antausį, užbėgau laiptais viršun.
Užsirakinusi savo kambaryje, nuslydau durimis žemyn ir tyliai pravirkau. Nežinau, kodėl ant jo pykau, ar dėl to, kad jis pasidūlkino su ta kale ar dėl to, kad jis šaukė ant manęs.
