YOGA TEACHER (Z.M)

9 Dalis

-Za-y-n aš galiu viską paaiškinti,-sumikčiojau ir atsistojau.

-Nereikia tavo pasiaiškinimų. Man užteko pamatyti kas tu per viena esi,-tarė jis ir išlėkė pro duris.

Norėjau jį vytis, bet Markas sulaikė mane už rankos ir aš sudribau ant sofos.

-Tu neturi jam aiškintis,-tarė Markas.-Juk jūs pažįstami trumpą laiką.

-Bet mes taip pat neseniai susipažinom,-atkirtau ir ištraukiau ranką iš jo gniaužtų.

-Tai kitas atvejis,-suniurzgė.-Be to jis neseniai išsiskyrė su savo žmona.

-Iš kur tu sužinojai?-suraukiau antakius.

-Apie tai rašė laikraščiai. Jis nėra paprastas vaikinas dirbantis paprastą darbą, be to jis gali turėti ne tik vieną merginą, Tammy.

-Aš suprantu tai, bet kodėl jis išsiskyrė su savo žmona?-tai labiausiai man nedavė ramybės šią akimirką.

-Niekas tikrosios priežasties nežino, bet manoma, kad žmona jį paliko dėl to, jog jį užtiko flirtuojantį su savo asistentėm. Negana to, tai liudijo nuotrauka, kurioje jis bučiavosi su jauna blondine,-pasakojo jis.

-Nekalbėkim apie tai. Geriau pažiūrėkim filmą,-dirbtinai šyptelėjau, nors norėjau likti viena ir viską gerai apgalvoti.

Visą laiką kol žiūrėjome filmus, aš galvojau apie Zayn. Kai jis pamatė, kad Markas mane bučiuoja jo veide sušmėžavo nusivylimas. Turbūt dabar mano, kad esu pasileidus mergšė, bet jis ir ne ką geresnis.

Be to apie jį Markas daug ką papasakojo, bet mane vistiek graužia sąžinė. Nors ir nesam mes kažkas artimo, bet kažkodėl noriu jam viską paaiškinti.

Viskas susipainiojo ir aš esu pasimetusi. Nežinau ką daryti ir ko imtis. Nenoriu, kad viskas taip pasibaigtų.

Žvilgtelėjau į laikrodį.

-Markai turėtum jau eiti,-tariau.-Jau šešta valanda ir už lango tamsu. Be to rytoj į mokyklą.

-Tu teisi,-nusišypsojo jis.-Iki.

Jis norėjo man pakštelėti į skruostą, bet pasitraukiau ir tik apsikabinom.

-Ir beje Markai? Daugiau manęs nebučiuok,-jis linktelėjo galva ir pasišalino iš mano buto.

Atsipūčiau ir patraukiau ruošti referato istorijos paskaitai. Viską baigusi, kritau į lovą po tokios įtemptos dienos.

#Rytas

Šokau iš lovos, kai žvilgtelėjau į laikrodį.

-Velnias! Pavėluosiu,-sušukau vilkdamasi juodą, šiltą suknelę su ilgomis rankovėmis.

Greitai su šepečiu perbraukiau per tiesus plaukus ir pasidažiau. Užsimaukšlinusi juodus aukštakulnius, apsivilkau paltuką ir pagriebusi rankinę, išėjau iš buto. Greitai nusileidau laiptais žemyn ir paskubomis kaukšėjau takeliu į mokyklą. Sukandau lūpą, kai su drebančia širdimi ėjau pro kažko prisivartojusius vaikinus.

-Pažiūrėkit į tą lėlytę,-sušvilpė vienas iš trijų vaikinų.

-Kur skubi? Mes norime susipažinti!-sušuko kitas, o aš labiau pagreitinau žingsnius.

-Palauk mūsų lėlyte!

-Mes tik pažaisim!-ir visi ėmė kvatoti, bei eiti paskui.

Staiga vienas griebė mane už rankos, bet vožiau jam su rankinuku ir pasileidau bėgti. Netikėtai prie manęs išdygo kitas vaikinas ir stumtelėjo mane į sieną.

-Nepabėgsi lėlyte,-nusikvatojo jis ir prispaudė mane prie sienos. -Nespurdėk, nes bus tik blogiau.

Suklykiau kai jis ėmė bučiuot mano kaklą. Bet staiga jis buvo nuo manęs nustumtas ir pasigirdo šūvis.

-O Dieve,-sušnabždėjau ir užsidengiau ranka burną, kai vaikino kūnas be gyvybės ženklų susmuko man prie kojų.

-Eime su manimi mažute, nežadu tavęs dalintis su kitais,-tarė vaikinas kuriam buvau tvojus su rankine.-Ir vėliau net necyptelėk, nes kulka atsiras ir tavo galvoje.

Jis griebė man už rankos ir nusitempė į nuošalesnį skersgatvį. Ginklą užsikišo už juosmens ir prirėmė mane prie sienos.

-Turbūt esi nekaltutė, tad patikėk tavo pirmas kartas bus labiausiai įsimintinas visą tavo gyvenimą.

Mano skruostais riedėjo ašaros. Jo šlykščios lūpos glamonėjo mano kaklą, bjaurios rankos nuplėšė mano paltą ir numetė jį šalin. Po to jis draskė mano suknelę ir lietė apnuogintą kūną. Užmerkusi akis meldžiausi, kad viskas greitai pasibaigtų, bet viskas slinko labai lėtai.

Jis parvertė mane ant asfalto ir užgulė savo kūnu. Norėjau mirti, kai jis įėjo į mane. Nepakeliamas skausmas draskė mane iš vidaus. Jis grubiai, bei greitai judėjo manyje, o aš klykiau viduje. Kaip liepė vaikinas aš tylėjau, bet pasišlykštėjimas vis kilo. Ašaros nepaliaujamai riedėjo mano skruostais.

Jam baigus, jis paliko mane pusnuogę ant šalto asfalto. Bijojau pasijudinti. Norėjau numirti. Šaltas vėjas gnaibė mano odą. Suinkštusi nuo skausmo susiriečiau į kamuoliuką ir prisidengiau save paltu. Niekada negalvojau, kad man taip nutiks ir nemaniau jog turėsiu matyti, kaip nužudomas žmogus.

Ėmė lyti lietus dar labiau sugniuždydamas mane. Manęs niekas nepasiges, nors taip bus tik geriau. Išgirdau pro šalį važiuojant mašiną. Jai sustojus pasigirdo durelių trenksmas ir artėjantys žingsniai. Priartėjus žmogui meldžiausi, kad ir jis nieko man nepadarytų. Neištverčiau to dar kartą.

-Prašau neskriauskite manęs,-sukukčiojau ir jaučiau, kad tuoj atsijungsiu.

-Tammy?!-pasigirdo duslus vaikino balsas.

Nusišypsojusi užmerkiau akis, žinodama, kad jis manimi pasirūpins.