-Taip bus geriau. Taip bus geriau. Taip bus geriau. Taip bus geriau. Taip bus geriau,-kartojau eidama koridoriumi.
-Nina,-Danielė sustabdė mane ir papurtė už pečių.-Nusiramink!
-Taip tu teisi,-pasitryniau kaktą. Prisiminiau jog sekanti paskutinė pamoka bus Prancūzų. Ian visą pamoką sėdės šalia manęs. Šūdas.
-O ne,-Danielė išsigando.
-Kas? Kas yra?-norėjau atsisukti ir pažiūrėti kas ją taip išgąsdino bet ji neleido atsukdama mano veidą į save.
-Blogiukas ties dvylikta valanda,-suvaitojo ji. Sustingau ir išpūčiau akis.
-Išvesk mane,-supanikavau. Danielė griebė mane už rankos ir nutempė į merginų tualetą. Deja tai nepadėjo. Nesusilaikiusi pasukau galvą ir sutikau Ian žvilgsnį. Jis jau norėjo eiti prie manęs, bet pamatęs, kad bėgu nuo jo sustojo ir susiraukė. Užtrenkus tualeto duris atsidusau.
-Negalėsi jo vengti amžinai,-užgiedojo Candice.
Krūptelėjau. Ji stovėjo prie veidrodžio ir raudonu lūpdažiu braukė per lūpas. Nužvelgiau ją. Ji buvo visiškai pasikeitusi. Ji dėvėjo juodą odinę striukę, juodus džinsus ir juodus suvarstomus aukštakulnius. Akys buvo paryškintos juodu pieštuku, lūpos buvo ryškiai raudonos. Ant kaklo puikavosi juodas vėrinys.
-Kas tau nutiko?-išpūčiau akis.
-Na, aš prisijungiau...
-Prie blogiukų?!-sušuko Danielė.
-Tu rimtai?-bedžiau pirštu.-Tu jungsiesi prie tų mulkių? Vietoj savo tikrų draugų?
-Na, Nina, tavo žodžiuose yra paklaida. Aš jau prie jų prisijungiau ir jie ne mulkiai,-tarė Candice.
-Kodėl?! Dėl to vaikino? Tu jį pažįsti kelias dienas!-kalbėjo Danielė.
-Ir per tas kelias dienas susipažinau su jais visais. Dabar esu viena jų. Gali arba eiti su manimi arba prieš mane, Nina. Siūlau eiti su manimi, nes likusi viena nelabai ką padarysi,-kalbėjo Candice.
-Kas sakė, kad būsiu viena?-pažiūrėjau į Danielę. Candice nustebusi pažiūrėjo į ją.
-Daniele, rimtai? Dar jai nepasakei?-paklausė Candice.
-Ko?-nustebau. Danielė atsiduso.
-Klausyk, Nina...nežinau kaip tau pasakyti...tiesiog neprisiruošiau...,-murmėjo Danielė. Candice pavartė akimis.
-Jos mama manajai pasakė prieš mėnesį. Tai jau senokai nuspręsta, bet jie nesuspėjo tai padaryti vasarą. Tiesiog per daug visko,-kalbėjo Candice.
-Daniele, gali man pasakyti,-pažvelgiau į akis nedrįstančiai kalbėti draugei.
-Gerai,-rudaplaukė nurijo seiles.-Aš važiuoju į Prancūziją,-išbėrė. Susiraukiau.
-Na kiek vėloka pradėti atostogas....
-Ne, Nina....Tai ne atostogos. Aš ten išvažiuoju.
-O...-sumurmėjau.-Na, o kada grįši?-šyptelėjau. Danielė nuleido akis.-Juk grįši, taip?-akys pradėjo skęsti ašarose.
-Ne...-papurtė galvą mergina. Jos skruostu nuriedėjo ašara.
-Tu tai žinojai?-sušukau tolėliau stovėjusiai Candice. Jos akyse taip pat kaupėsi ašaros. Ji iš lėto linktelėjo.
-Išvažiuoju po šios savaitės,-vis dar nudūrusi akis pridūrė mergina.
-Ne,-tariau ir išbėgau iš tualeto. Nubraukiau ašaras.
-Nina, palauk!-Danielė bandė pagauti mane už rankos. Tarpduryje sustojau ir pažiūrėjau į Candice kuri taip pat verkė.
-Tikiuosi tu laiminga,-sušukau ir nuėjau koridoriumi.
