Deividas

II SKYRIUS

Po trumpo pokalbio su nauju kaimynu, grįžau į namus. Motina buvo palikusi daugybę darbo namuose: drabužius išskalbti, išlyginti, dulkęs nuvalyti, kilimus išsiurbti. Prie namų ruošos darbu jau esu senai pripratus. Nuo pat mažens padėdavau mamai, nes jai būdavo sunku viską suspėti, kai dirbą mokytojos darbą.

Besitvarkydama vis žvilgtelėdavau pro langą į kaimyno namą. Po kelių valandų furgonas išvažiavo, o Deivido niekur nesimatė. Tikriausiai tūno namuose ir įsikuria.

Kol iškuopiau namus, atėjo ir pietų metas. Išsiviriau spagečius ir užsipyliau ant viršaus meksikietišką padažą. Kur tik beeičiau, Nika sekiojo iš paskos. Matyt bijojo likti viena.

Sugrįžusi į savo kambarį, prisėdau prie rašomojo stalo ant kurio buvo mano nešiojamas kompiuteris. Įsijungiau ir naršiau po naujienas ir socialinius tinklus. Diskusijos apie nužudymą dar te be vyko. Visi spėliojo kas galėjo taip pasielgti ir koks motyvas. Visi galvojo, kad tai mūsų buvusio istorijos mokytojo darbas, nes jis labai jų nemėgo. Tačiau mokytojas Klarsonas nieko nemėgo, nei mokinių, nei kolegų, nei pačio Lamburgo miestelio. Aš turėjau tik vieną variantą. Mano draugai atsidūrė nelaiku ir nevietoje. Žudikas pasirinko pirmas pasitaikiusias aukas. Peržvelgiau artimiausių miestelių naujienas, nieko panašaus nėra įvykę, tik pora automobilių avarijų ir viena vagystė.

Pradėjo temti, o aš parsisiunčiau "Nusivylusių namų šeimininkių" paskutinį sezoną. Atsinešiau iš virtuvės šokoladiniu ledus ir žiūrėdama serialą juos valgiau. Kur rodydavo neįdomią vietą, pažiūrėdavau pro langą į Deivido namą. Visas jo namas skendėjo tamsoje, tik viename kambaryje, antrame aukšte degė melsva šviesa. Tikriausiai žiūri televizorių ar sėdi prie kompiuterio, ką dažniausiai tokiu metu daro žmonės.

Pabudau naktį apie trečią valandą. Bežiūrėdama serialą netyčia užmigau. Dėžė su suvalgytais ledai voliojosi ant užtiesalo. Ačiū Dievui, neišsipurvino, nes tikrai neturėjau noro vėl skalbti. Atsistojau, išjungiau kompiuterį ir vėl pažvelgiau į kaimyno namą. Pas jį dar vis degė šviesa. Kažin ką taip vėlai veikia? Gal irgi užmigo bežiūrėdamas televizorių? Tokia mintis privertė mane nusišypsoti. Užtraukiau užuolaidas ir nuėjau persirengti miegojimui skirtais drabužiais

Sekančią dieną vėl pabudau nuo lauke sklindančio triukšmo, tik šį sykį tą siaubingą garsą skleidė žoliapjovė! Net per atostogas turi mano ramybę trukdyti pašaliniai garsai. Pašokau iš lovos, norėjau pažiūrėti kas per idiotas pjauną žolę 8-ta valandą ryto. Tikrai ne mano tėtis, nes jis po paros turėtų kietai miegoti savo miegamajame. Priėjau prie lango ir staigia atitraukiau savo užuolaidą.

Kitoje pusėje gatvės be marškinėlių pjovė žolę mano naujas kaimynas Deividas. Stebėjau jį kaip pjauną žolę ir grožėjausi kiekvienu jo kūno raumeniu. Žinojau, kad šis vaikinas labai gražus, bet nežinojau, kad jis toks „karštas".

Staiga suskambo mano telefonas. Atėjo SMS žinutė. Paėmiau telefoną nuo naktinio stalelio ir pradėjau skaityti:

„ Kamilė

Labas Rytas! Kuo užsiėmi?"

Manau draugei, kaip visada nesimiega. Visada keliasi anksti ryte ir eina pabėgioti po Lamburgo apylinkes. Aš priėjau prie lango ir priartinusi mobiliojo telefono fotokamera, nufotografavau pusnuogį Deividą.

„ Sofija

Labas! Grožiuosi vaizdu :-)" ir pridėjusi ką tik nufotografuotą nuotrauką, paspaudžiau siųsti. Po kelių sekunžių gaunu atsakymą.

„ Kamilė

OMG! Ar čia ne buvęs Flamerių namas? Kas šis tobulo kūno savininkas? „