Deividas

XI SKYRIUS

Tik paryčiais užmigau, o pabudau nuo šiūkšliavėžės triukšmo, kuris sklido už lango. Atsiguliau ant nugaros ir pasukusi galvą į šoną pažvelgiau į saldžiai miegantį Deividą. Atrodė kaip nekaltas miegantis vaikas, tai privertė mane nusišypsoti.

Tingiai išlipau iš lovos ir pasirąžiau. Dar vis buvau su kaimyno marškiniais, o mano suknelė liko gulėti pirmame aukšte ant grindų. Tyliai ant pirštų galiukų išėjau iš miegamojo ir nusileidau į apačią. Persirengiau savo suknelę, o marškinėlius palikau gražiai sulankstytus ant sofos atlošo.

Sieninis laikrodis rodė pusę dvylikos. Privalau kažkokiu būdų nepastebėta grįžti į namus, nes savo tėvams pamelavau, kad nakvosiu pas Kamilę. Jeigu pastebės, kad išeinu iš Deivido namų kils įtarimas. Pasiėmusi rankinę, atitraukusi užuolaidų kraštą žvilgtelėjau į savo namą. Kieme abejų gimdytojų automobiliai stovėjo, tačiau aplinkui jų nesimatė.

Pasinaudojau šią proga, kol esu nepastebima ir kuo tyliau nesukeldama nemenkiausio triukšmo išėjau iš Deivido namų. Grįžusi į namus mano ausis pasiekė lėkščių skambėjimas. Įėjusi į virtuvę išvydau savo tėvus sėdinčius prie valgomojo stalo, o Nika sėdėjo šalia mamos spoksodama į ją alkanomis akimis.

- O! Sofija, - pastebėjusi savo dukrą sušuko motina. Staigiai pašoko nuo kėdės ir švelniai apkabino. Pasiilgau jos citrusinių kvepalų kvapo. Ji dėvėjo džinsus ir pilką megztinį. Atsitraukusi nuo manęs pasitaisė ant nosies galiuko kabančius akinius, o ilgą tamsių plaukų sruogą nervingai užsikišo už ausies, - Aš taip dėl tavęs jaudinausi. Galėjai pranešti, dėl savo draugų netekties, o nenutylėti. Jie ir mano mokiniai buvo.

- Nenorėjau gadinti atostogų, - paaiškinau tylėjimą, - Matau įdegusi. – pastebėjau motinos įrudusią odą, kuri įprastai būdavo išblyškusi.

- Turėjai man pasakyti, - toliau priekaištavo, - Galėjo ir tau kas nors baisaus nutikti, o šito neištverčiau.

- Be reikalo jaudiniesi, - nuėjusi iš šaldytuvo išsitraukiau pieno pakelį, - Ar dar yra sausų pusryčių?, - bandžiau pakeisti tema, nes jeigu motina užsives, tai nesustos. Ji visą laiką perdėtai pergyvena dėl manęs. Net tada kada išvykau studijuoti į Niujorką.

- Viršutinėje spintelėje, - parodė pirštu tėtis, - Kaip nakvynė pas Kamile?

- Rami, - melavau berdama dribsnius į dubenį ir užpildama pienu, - Pažiūrėjome porą filmų, pakalbėjome mergaitiškomis temomis ir nuėjome miegoti.

- Per puošniai atrodai vien sėdėti namie ir žiūrėti filmus, - nepatikliai išdėstė savo pastebėjimą motina, - Tai kur buvote?

- Aš, Deividas, Kamilė ir Laris buvome „Lokio" užeigoje, - toliau melavau, - O tada mus nuvežė pas Kamile. Ar būtina tiek klausinėti?, - nepatenkintai suniurzgiau.

- Mano kaip motinos pareiga domėtis. O kas tas Deividas? Nieko neesu girdėjusi apie jį. Tavo naujas vaikinas?

- MAM!! – šį syk surikau, kai sulaukiau daugiau klausimų. Dabar tikrai pasistengsiu kuo greičiau suvalgyti pusryčius, kad galėčiau užsidaryti savo kambaryje ir negalėtų toliau manęs tardyti.

- Laura, tai mūsų naujas kaimynas. Pasakojau tau apie jį, - įsiterpė tėtis atsigerdamas kavos, - Tikrai šaunus ir patikimas vaikinas.

- Jeigu taip sakai... O kiek jam metų?

Aš garsiai atsidusau ir pasiėmusi dubenį su pusryčiai pakilau laiptais į antrą aukštą.

Nusispyriau aukštakulnius, o pusryčiu numečiau ant rašomo stalo prie nešiojamo kompiuterio. Nusivilkau suknelę ir man mirtinai reikėjo dušo, kad atsigaučiau. Kai vanduo palietė kūną, užsimerkiau ir prisiminiau kiekvieną Deivido prisilietimą, kiekvieną jo bučinį. Norėčiau pakartoti, nors tai įvyko prieš keletą valandų. Dar niekieno taip negeidžiau kaip savo kaimyno. Į galvą plaukė nepadorios mintys ką galėtume nuveikti duše.

Nusipraususi apsivilkau aptemtus marškinėlius ir pilkus sportinius šortus. Prisėdau prie kompiuterio, kad panaršyčiau po socialinius tinklus. Kaip ir tikėjausi, Kamilė paliko daugybę žinučių. Neketinau skaityti, nutariau jas ištrinti, tačiau akis prikaustė paskutinės žinutė:

„Sofija, pasisaugok Deivido. Jis nėra tas kuo dedasi!!!"

Ką ji turi omenyje? Nejaugi Kami pašniukštinėjo apie jį ir atkapstė daugiau informacijos? Tai jai būdinga. O gal tiesiog nori mane su juo išskirti? Mieliau pasilikčiau prie antro varianto. Pažįstu šią merginą. Intrigos jos sfera.

Staiga išgirdau durų beldimą, kad net krūptelėjau. Tikriausiai mama su savo klausimais.

- Užeik, - tarstelėjau, tačiau pro duris įėjo ne mano motina, o Kamilė?! Ką ji čia daro?

- Žinau, kad ant manęs pyksti, bet privalai išklausyti, - sunerimusi balsu kalbėjo.

- Jeigu tu atėjai dėl Deivido, tai aš jau perskaičiau tavo žinutę, - pareiškiau, - Kodėl tu sakai, kad Deividas nėra tas kuo dedasi? Iš ko sprendi visai žmogaus nepažindoma?

Kamilė atsisėdo ant lovos krašto ir pasilenkė į mano pusę, kad niekas negirdėtų, nors mes buvome vienintelės kambaryje.

- Nes toks Deividas Etanas Hendersonas neegzistuoja. Jeigu netiki manimi, kompiuteris prieš tave, suvesk jo vardą ir pavardę, pati įsitikinsi.

- Kami, nevisi naudojasi socialiniais tinklais, - bandžiau ginti savo kaimyną rinkdama paieškos lentelėje jo vardą, tačiau jokios informacijos neišmetė, - O iš kur tu sužinojai jo pilną vardą?

- Kol mes šokome Deividas Lariui davė savo vizitinę kortelę, jeigu kada prireiktų pasinaudoti jo paslaugomis. Bet čia ne viskas! Turiu pažinčių Niujorko kolegę, kurį jis baigė ir tokiu vardu niekas nesimokė.

- Ką tuo nori pasakyti?, - pasisukau į rudaplaukę.

- Noriu pasakyti, kad tame name, - parodė pirštu į kaimyno namą už lango, - gyvena mūsų draugų žudikas.

- Nesąmonė, - prunkštelėjau, tai išgirdusi, - Jis ne kažkoks psichopatas.

- O galėtų būti!! Draugiškas, geras kaimynas, galantiškas, paslaugus, išvaizdus. Pažiūrėk „amerikos psichopatas, ar serialą „Deksteris" suprasi ką noriu pasakyti. Po mūsų draugų skerdinių niekas neišdrįstų apsistoti kažkokiam nuobodžiam Lamburge.

- Aš žinau kodėl Deividas čia atsikraustė. Jo gyvenimas tikrai sunkus. Jo sesuo buvo nužudyta, - bandžiau paaiškinti, tačiau iš draugės akių supratau, kad jos nuomonės nepakeisiu.

- Kuo ji vardu?

- Megan. O kodėl klausi?

- Surink per „Google"!, - paliepė, o aš tik suprunkščiau. Apie Megan turėčiau rasti nemažai informacijos, nes žiniasklaida apie jos žmogžudystę tikrai turėtų būti parašiusi. Tokias naujienas žmonės skaito. Tačiau surinkusi „Megan Henderson" taip pat nieko neradau. Kas čia dedasi??

- Negali būti... – tyliai sumurmėjau sau po nosimi.

- Matai, dar vienas melas. Tavo Deividas yra apsimetėlis. Net neabejoju, jog tai jo darbas su video kurį paleido„Voodoo" klube. Tą patį mano ir Laris.

- Nenoriu tuo tikėti, - balsas tapo graudus, o akyse kaupėsi ašaros, - Aš su juo permiegojau.

Kamilė išskleidė rankas į šonus, kad ateičiau į jos glėbį. Tą ir padariau. Ji švelniai apkabino mane ir glostė nugarą. Maniau, kad draugės išdavystė su Džeiku buvo blogiausias dalykas. Permiegoti su bendraklasių žudiku yra blogiau, o aš jį prisileidau. Tikiuosi tai kažkokia klaida ir Deividas turi paaiškinimą. Turiu su juo pasikalbėti. Bet ką jis pasakys? „Taip aš išžudžiau tavo draugus, o dabar nužudysiu ir tave". Tiesiai šviesiai negaliu to paklausti. Galiu tik išsiaiškinti. Privalau patekti į slaptą jo kambarį, kuris visą laiką yra užrakintas. Neabejoju tenai galiu rasti nemažai įrodymų apie žmogžudystes, kuriuos galėčiau perduoti policijai. Tačiau kaip tai padarysiu?

štai kita dalis. Laukiu jūsų nuomonių ir vertinimų!!!