Running Into Dark (Sustabdyta)

6

SUSTOK KĄ DABAR DARAI IR PASPAUSK VOTE MYGTUKĄ 

KYLA 

Pajaučiau kad mane kažkas purto ir pramerkiau akis. Tai buvo Kristianas. Atsisėdau ant žolės ir apsižvalgiau. Čia buvo daug medžių ir netoliese pastebėjau mašiną. Staiga iš už medžių išlindo Devonas.

"Na kaip tu? Ką nors atsimeni?" paklausė į save atkreipdamas dėmesį Kristianas.

"Jaučiuosi gerai, ačiū. Atsimenu kai mane nešė Devonas ir tada įkritome į vandenį, o tada tamsa ir štai aš čia sėdžiu ant žolės su jumis." Pasakiau ir šyptelėjau. "O kaip mes čia atsidūrėme? Juk buvome ten prie vandens."

Jie susižvalgė ir Devonas tarė "Na.. tau buv-"

"Tu nualpai." pertraukė Kristianas ir jie susižvalgė. 

"Aišku." pasakiau ir tarp mūsų įsisvyravo keista tyla. "Na o kaip mes čia atsidūrėm?" Nutraukiau ją.

"Kai tu nualpai tai mes, tiksliau aš tave čia atnešiau ir Devonas grįžo namo atvaryti mašinos nes aš tavęs visą kelią nebūčiau nešęs."

"Slabakas" pasakiau ir nusijuokiau kartu su Devonu. 

"Na gerai lipkim į mašiną nes jau temsta." pasakė suirzęs Kristianas.

Mes sulipom į mašiną. Aš atsisėdau gale ir atsisukau į langą. Buvo toks jausmas, kad jie man kažko neako. Na kur jie man ir kažką sakys pažįstu juos apie dvi dienas. Mes važiavome pro mišką ir kažkas iš už medžio išlindęs į mane žiūrėjo. Gretai nusisukau, tikriausia man jau paranoja. Viską padaryčiau jeigu galėčiau dabar eiti nusiprausti, nes dvokiau kažkokiu mėšlu. Tikriausia mane benešdamas Kristianas įmetė mane į karvės šūdus.  

KRISTIANAS

Išgirdau atvažiuojančią mašiną. Tai tikriausia Devonas. Gerai, kad jis greitai susisuko, nes mums reks kai ką padaryti.

Pastatęs mašiną prie manęs pribėgo Devonas.

"Tai ką darysim? Ji juk dar negali žinoti visko. Ji dar nepasiruošusi ar ne?" paklausė.

"Na žinai kaip visada mes tiesiog pasisavinsim jos prisiminimus."

"Bet tu žinai kas bus kai ji pagaliau taps tokia kaip mes? Ji tave nužudys! Neatsimeni kas buvo praeitą kartą?" pasakė Devonas.

"Na žinoma prisimenu, kuo tu mane laikai? Sklerozniku?" pasakiau kiek suirzęs. "Na gerai pradėkim nes ji tuoj gali atsibusti."

Mes priėjom prie Kyle ir sudėjom rankas jai virš galvos ir kai jau ruošiausi sakyti pasisavinimo burtą Devonas tarė.

"Bet pas kurį tie prisiminimai liks?" 

"Na praeitą kartą jie buvo pas mane taigi šį syk pas tave mielas brolau." pasakiau ir nusišypsojau pašaipia šypsena. "Bet tik nebandyk daryti mano klaidos."

"Na jau tikrai ne, žinai aš nors ir senas, bet gyventi tai noriu." pasakė Devonas ir mes pagaliau pradėjom.

DEVONAS

Na ką šį kart aš galiu mirti, nes ji yra viena iš stipriausiųjų. Kai praeitą kartą mes saugojom vieną iš Lestrigų tai vos nepasibaigė mirtimi, nes tas suskis Kristianas viską išpliurpė per greitai, o mes tiek jos atsiminimu buvome pasisavinę, tiksliau Kristianas buvo pasisavinęs. Taigi toji mergiūkštė visą namą ant kojų pakėlė. Ji savo galių valdyti dar nesugebėjo tai ir uraganai buvo. Gerai, kad tėvas laiku pasirodęs ją sustabdė, nes manęs ir mano mylimiausio broliuko jau čia nebebūtu. 

Taigi šį kart man atiteko šis baisus darbelis. Tikiuosi ji manęs neužmuš. O tai gana tikėtina nes ji juk paskutinė Lestrig savo giminėje. 

Mano apmąstymus nutraukė Kristiano balsas. "Tai sakau  gal jau pradėkim, nes mūsų gražuolė tuojau gali pabusti, tu juk supranti?"

"Taip, taip pradėkim" pasakiau ir mes pradėjom sakyti burtažodį. Staiga per mane praskriejo vaizdas. Juodu gobtuvų žmogus... Kylos riksmas... Karštos ašaros... Vemti verčianti smarvė.. Ir tamsa.

"Na pakelk ją, o aš einu nusičiurkšt." 

<

SVEIKIII atsiprašau tų kurie skaito šią istoriją, kad taip ilgai nekėliau ir už šitą nuobodžią dalį. Tiesiog nelabai buvo minčių. LABAII AČIŪ UŽ 200 su viršum peržiūrųų. Na tikiuosi jums patiko! Nepamirštam VOTE ir NUOMONIŲŲ 

xoxo

-Lile