Running Into Dark (Sustabdyta)

4

KYLA

Kai grįžau į svetainę, prisiminiau, kad pamiršau pasiimt tą grindų šluostę ar kai ji vadinasi.. Trenkiau sau per galvą, Kristianas prunkštelėjo 

"Eii visai nejuokinga, jeigu tau būtu sklerozė kąą?" Jis dar labiau pradėjo juoktis. Nuo jo juoko užsikrėčiau ir aš. Tai abu juokėmės iki tol kol į apačią nusileido Devonas.

 "Ką jūs čia išdarinėjat? Nejaugi norit, kad mus pasodintu? Durneliai.." Mes su Kristianu susižvalgėm ir prunkštelėjom. Atrodo turėsiu gerą draugą, nusišypsojau mintyse. Nuėjau iki sandėliuko ir ištraukiau tą grindų šluostę.

*** Po 2 val.***

Jau buvome išplovė visas svetainės grindis, bet liko neryškus rausvas atspalvis. Per tą laiką su Kristianu labai gerai susibičiuliavom. Jis buvo ant manęs užpylęs visa kibirą vandens, tai reikėjo persirengt. Tada aš jį pastūmiau ant šlapių grindų ir jis tėškėsi ant savo sėdynės pasiimdamas mane kartu. Mes tiek juokėmės, kad nes skaudėjo pilvus. Devonas buvo labai irzlus, nesuprantu kas jam užėjo. Na, bet nesvarbu. 

Jau buvo po 3 ryte kai supratau, kad nieko nesakiau savo bosui.Nusprendžiau, kad jam paskambinsiu ryte. Nuėjau į savo kambarį, persirengiau į naktinius rūbus, atlikau vėl visą savo nakties rutiną ir įšokau į lovą

Ėjau parkelio gatve. Man patiko šis parkelis. Jame visa laiką galėjai girdėti gamtos garsus. Jis kai kuo skyrėsi nuo kitų parkelių, todėl ir buvo toks ypatingas. Jame būdavo toks medis į kurį vaikystėje dėdavau įvairiausius daiktus. Priėjau prie to medžio, apsižvalgiau, kad niekas nematytu. Aplinkui buvo tik medžiai. Jau norėjau nuo medžio nuimti drėvę kur buvo toji slėptuvė, bet išgirdau sutraškant šakelę. Greit atsisukau į tą pusę. Pamačiau penkis keistai apsirengusius žmones. Jie buvo apsirengę visiškai juodai. Ant veidų buvo užsidėja juodus trikampio formos gobtuvus. Jie žngsniavo tiesiai į mane. Negalėjau pajudėti. Vėl buvo toks pat jausmas, lyg paralyžius. Jie jau buvo prie pat manęs kai išgirdau kažką šaukiant mano vardą ir jaučiausi purtoma. Staiga viskas išnyko..

"Kylaaaa! Kylaaa kelkisss!" girdėjau vieną balsą. 

"Kyla tai tik sapnas, tu turi pabusti" šnabždėjo man į ausį kitas balsas. Jaučiau kaip dvi rankos mane purto. Pramerkiau akis ir pamačiau dviejų akių poras žiūrint į mane. Kas čia ką tik įvyko? 

"Kodėl jūs abu čia?" paklausiau. 

"Na tau prasidėjo kažkoks priepuolis, tu pradėjai spiegti ir mes pagalvojom , kad Jie.."ant tų žodžių Kristianas nutilo. 

"Kas Jie?" klausiau.

 "Nesvarbu, tu turi gerai išsimiegoti nes bus ilga diena." Pridūrė Devonas. Linktelėjau ir užmerkiau akis. Ko jie man nesako? Na reiks išsiaiškinti pačiai. Taip bemąstydama užmigau.

"Kylaa kelkissss jau rytasss" kažkas pasakė.

 "Dar penkias minutes." Sumurmėjau.

 "Kyla nenervink manęs, nes bus blogai" kažkas pasakė piktu tonu.

 "Aš noriu tik penkių minučių" vėl sumurmėjau. 

"Na ką prisižaidei." Vėl kažkas pasakė, man tai buvo visai nė motais, man reikėjo miegooo. Staiga pajaučiau ledinį vandenį ant kūno ir išgirdau žvengiančius du brolius.

 "Aaaaaaaaaaaa" spiegiau.

"Jūs du" sužaibavau akimis. "Laukite keršto" piktai pasakiau ir nuėjau į vonia persirengt, girdėjau jų juokus, na ką atsiimsite broliukai.

Atlikusi ryto rutiną nulipau laiptais į svetainę. Dieną grindys atrodė labiau rausvos, bet kas nežino kas čia vakar nutiko duodu 100% nepastebėtu. Na ką reikia imtis keršto plano. Pirmiausia išsiėmiau iš šaldytuvo kelis kiaušinius, išsitraukiau keptuvę ir pradėjau juos kepti. Žinoma susiradau visokių prieskonių ir iš kiekvieno pakelio įbėriau po truputį. Na pažiūrėsime kas čia gausis.

"Ar aš užuodžiu maistą?" išgirdau Kristiana. Jis atėjo į virtuvę be marškinėlių. Galiu pasakyti jis atrodė karštai. Dėjau visas pastangas, kad tik nežiopsočiau į jį. 

"Na jūs mane išgelbėjot iš košmaro, tai reikia kaip nors atsidėkoti." Šyptelėjau, o brolyti, tu net neįsivaizduoji kas tavęs laukia. 

"Kokia tu paslaugi šiandiena. Taigi apie tą rytinį įvykį užmirštą?" paklausė iš kažkur atsiradęs Devonas.

 "Na, aš pati kalta, kad nesikėliau, o vėliau šiek tiek susinervinau ir tiek." Šyptelėjau, tai bus geriausi jų pusryčiai per visa jų gyvenimą. Kiaušiniai baigė kepti ir įdėjau juos vaikinams. Pati sau pasiėmiau sūrelį. Laukiau jų reakcijos.

 Kristianas pirmas pradėjo valgyti. Galima sakyti jis viską prarijo vienu kąsniu. Devonas padarė tą patį tik kiek vėliau. Kristiano veidas pasidarė raudonas ir jis išbėgo iš virtuvės. Devonas sėdėjo nieko nesupratęs, bet po kelių sekundžių jis irgi išbėgo. Aš sėdėjau ir juokiausi. Girdėjau kaip abu vemia. "Saldus kerštas berniukai!" sušukau. Oh šitas bus legendinis.

***Po 2 val.***

Mes žygiavome mišku, nes gi broliai eidavo rytinius žygius ir išsitempė mane kartu. Šitą mišką kažkodėl žinojau, bet pati nesupratau kodėl. Ėjau tarp vaikinu, kad nepasiklysčiau. Man šovė tobula mintis. Pamačiau šaką. Ją reikėjo patraukti,kad galėčiau praeiti. Kišenėje turėjau miltų bombą, greit užkabinau ją ant šakos ir paleidau į Devoną. Kai atsisukau jis buvo visas baltas! Kristianas atsisukęs pradėjo žvengt, o aš iš paskos. Staiga pajutau, kad esu pakeliama. Devonas pradėjo mane nešti. 

"Na ką, mergyt, prisidirbai" pasakė jis.

 "Ką tu nusišneki, Devai, aš gi tik juokavau." Nusijuokiau. "Paleisk mane gi" pradėjau spardytis ir muistytis, bet buvau per silpna, todėl niekaip neištrukau. Išgirdau tekančio upelio garsą. "Ne Devonai, tu nenori to daryti" pasakiau jam. 

"Ne, Kyla, aš labai noriu tą padaryti." Nusišypsojo ir tada mes panėrėme į šaltą upelio vandenį.

<

Na ką antra dalis per vieną dieną! Žinau, tuputį nusivažiavau, bet kita bus geresnė :> Nepamirškit VOTE ir NUOMONIŲŲ! :>

-Lile