°Pain°

Part 6

Greitai grįžtu namo ir atsigulu į lovą.

Kas čia katik buvo? Kas jie tokie? Kodėl jie mane vijosi? Kaip man apsiginti? Nejaugi turėsiu visą laiką bėgti?

Daugybė klausimų sukosi mano galvoje. Jie tiesiog virte virė. Turiu pailsėti, o tada viską apgalvoti.
------------

Jaučiuosi pavargusi. Vis dar skauda kojas, po vakarykščio bėgimo nuo šešėlių. O šiandien dar mano gimtadienio vakarėlis. Nenoriu ten eiti, bet taippat nenoriu nuliūdinti Dono. Labai jo pasiilgau.
Nueinu į virtuvę ir pasiemu viską, ko reikia sumuštiniams pasidaryti. Greitai juos suvalgau ir vėl griūnu į lovą. Man reikėtų susirasti koki nors darbą. Nuobodu tiesiog kiurksoti visą dieną lovoje ir žiūrėti filmus.

- ATIDARYK DURIS.

Ak, tai Bobas. Jis vėl kalba mintimis.

Nueinu ir atidarau duris. Už jų stovi kažkoks vaikinukas, ir jam tikrai ne daugiau nei 15, bet jis tvirtai įrėžęs aštrų peilį Bobui į kaklą.
Išsprogdinu akis. Kas čia vyksta? Nejaugi jis nurėš Bobui galvą?
Ką daryti? Ką man daryti?

- Ką tu darai?- vos išlemenu.
- Ah, kvailele, aš jį nužudysiu, jei tu neduosi man to, ko reikia.
- Ko tu nori?
- Aš noriu tavęs. Man reikia tik tavęs.

- NEDARYK TO.

Nedaryt to!? Ir ka man tada daryt? Burbėjau savo mintyse ir vis gaišinau laiką. Jis tuoj mirs. Galvok, Em, galvok. Kas yra visai šalia manęs, kuo galėčiau užtvoti?
Skėtis! Šalia manęs pastatytas skėtis! Vos nesuklykiu iš laimės, visai kaip maža mergaitė. Aš jam užtvosiu!!!
Ir aš tai padarau. Čiumpu skėti ir trenkiu tiesiai į užpuoliko galvą. Jis pargriūna, o aš toliau jį talžau. Talžau ir talžau, kol Bobas nesurėkia :
- Em, baik! Tu jį užmuši!
- Aš to ir siekiu! Jis vos tavęs nenužudė!
- Em, gana! Tai buvo vaidyba! Norėjau pažiūrėti, ar mokėtum nors kiek apsigiti!

Ir aš sustingstu.

- Kąąąąą?
- Ką girdėjai.
- O dieve, tu turbūt juokauji...
- Ne aš visiškai rimtai.
- Aš vos neapsimyžau vietoj, kai pamačiau tą sušiktą peilį tau prie kaklo!
- Kagi, tavo praktika prasideda nuo šiandien. Užklupsiu tave netikėčiausiu momentu, ir tu turėsi apsiginti. Beja, žmogus, bandęs mane ,,nužudyti,, vardu Maksas. Jis man taip pat padės su tavimi. Bet bus ir kitų žmonių, kurių nesi mačiusi, todėl būk pasiruošus.
Likteliu Maksui, taip su juo susipažindydama.
- O jei aš nesugebėsiu apsiginti?
- Tada mokysiu tave, kaip tai padaryti.
Vėl linkteliu. Nežinau nė ką sakyt.

- Na mes skubame. Turime daug reikalų. Susitiksime vakarėlyje.- ir Bobas primerkia man akį.
- Iš kur tu apie jį sužinojai?
- Aš viską žinau, Em. Negaliu tavęs palikti vienos, tarp tiek žmonių, nes gali atsitikti kasnors negero.
- Tai dabar tu būsi mano auklė? Nes patikėk man tokios nereikia.
- Aš tave sergėju, o ne auklėju.
- Oh gerai. Tada iki. Negaišinsiu jūsų.

Ir Bobas su Maksu išejo. O aš vėl likau viena tarp keturių sienų.