Greitai nuienu į virtuvę ir užkaičiu mums arbatos. Žinau kad Stef geria tik mėtinę, o aš tik silpnai juodą. Padedu puodelius ant stalo ir atsisėdu. Draugė padėkoja už arbatą.
- Na tai pasakok.- tariu aš.
- Jis man pasipiršo!!!
Ir visa arbata, buvusi mano burnoje, atsidūrė Stef ant veido...
- Kąąąą? Ar jis išprotėjo???
- Aš tik pajuokavau, Em, nereaguok taip baisiai.
Ohh, ji mane išdūrė... Puiku, dabar atrodau kaip tikra kvaiša. Šaunuolė, Em.
- Nejaugi būtų taip blogai jei jis būtų man pasipiršęs?
- Ne, ne, žinoma ne. Tiesiog tai kažkaip pergreit ir aš to nesitikėjau. O šiaip jūs puikiai tinkate vienas kitam.
Ar man pasirodė, ar Stef išraudo??
- Stef??
- Mhm?
- Ar tu katik išraudai?
- Nee.. - tarė ji, ir paslėpė savo žandus rankose.
Abi nusijuokiame.
- Mhm, beja, turiu tau šį tą. Negalvok, jog pamiršau, kad rytoj tavo gimtadienis.
Stef įteikė į rankas man mažą dėžutę. Joje guli du nuostabūs auskarai.
- O dieve, Stef, nereikėjo. Ačiū labai.- tariu, ir mes apsikabiname.
- Na gerai, turiu lėkti, nes dar neišrinkau ką padovanoti Donui.Iki.
- Iki.
*****
Praėjo pora valandų kaip Stef nėra bute. Kažkas beldžiasi į duris, o aš bijau atidaryti. Galbūt todėl, kad čia niekas niekada nesibeldžia. Tiesiog toks jausmas, kad jei jas atidarysiu, žūsiu. Todėl stoviu lyg įbesta ir gyliai kvėpuoju.
Nagi, Em, nebūk myžnė. Čia gali būt koks nors kaimynas, pamiršęs nusipirkti druskos ir atėjęs jos pasiskolinti.
Man atemsta akyse.
Oh ne, tik ne tai. Tik ne dabar, Em.
Bet niekas manęs neklauso ir aš nugrimzdu į tamsą.
VOUS LISEZ
°Pain°
FantasySkausmas. Aš esu skausmas. Ir tai ne todėl, kad mano tikrasis vardas yra Skausmas, o todėl, kad aš iš tikrųjų nešu skausmą. Jis užsisklendęs giliai, mano širdyje, ir laukia naujo grobio. Naujos aukos, kurios širdį galėtų sudaužyti į milijonus smulk...
