°Pain°

Part 15

- Pala, pala. Tu esi mano brolis?- pakeliu balsą.
- Tikrų tikriausias.
- Kaip tai įmanoma? Juk Donas yra mano brolis! Ar tu bandai mane apgauti?!
- Em, ramiai. Leisk man viską tau paaiškinti.

Atsisėdu ant krėslo, esančio šalia Ozo ir pradedu klausyti jo pasakojimo.

- Viskas prasidėjo kai tu gimei. Man tada buvo treji. Mūsų tėvas buvo iš labai galingos šeimos. Jis buvo viršiausiasis magas. Tokių buvo reta. Tada jis įsimylėjo mūsų mamą, kuri tuo metu buvo paprasta mergina. Ji neturėjo jokiu galių, nieko. Ji buvo tik žmogus. Tėtis nutarė ją vesti ir kilo sumaištis. Jis nutarė pabėgti su mūsų mama iš savo gimtojo Labradoro. Tėčio tėvai pasipiktino tokiu jo elgesiu. Jie siekė nužudyti tėvą už tokią gėda, kurią jis užtraukė. Juk jis vedė žmogų, nors pats toks nebuvo. Magai nėra žmonės.

Linktelėjau, bandydama viską įsisamoninti.

- Pabėgę mūsų tėvai nebesijautė suvaržyti. Nei jiems, nei mums ilgai negrėsė jokia grėsmė. Iki tol, kol motinos tėvas aptiko, kur mes įsikūrėme. Jis išpliurpė mūsų buvimo vietą visiems, o jie, nieko nelaukdami, atskubėjo pas mus. Tada prasidėjo pati sumaištis. Nedaug ką pamenu, nes tada man buvo tik penkeri, bet aiškiai atsimenu, kaip tėvo tėvas priėjo prie tavęs ir sumurmėjo sau po nosimi kažkokius žodžius. Tai man pasirodė lyg koks burtažodis. Tada tu pradėjai smarkiai verkti. Mama negalėjo paimti tavęs ant rankų, nes ją buvo sukaustę kerai. Visai kaip ir tėtį. Jie tegalėjo tik žiopsoti, kaip kenčia jų vaikai. Mūsų seneliai, jei galima taip sakyti, prakeikė mus stipriu prakeiksmu, kad mes niekada negalėtume įsimylėti ir visada visus skaudintume. Kad daužytume kitiems širdis. Todėl dabar mes ir esame tokie. Mes abu.

- O kaip Donas? Juk jis mūsų brolis, tiesa?
- Donas buvo masalas. Mūsų tėvas tik panaudojo jį mums apginti. Jis užkerėtas ir mano, kad yra tavo brolis, nors jis tiesiog pasitaikė netinkamoje vietoje netinkamu metu ir buvo panaudotas kaip jaukas. Dabar, kai negrėsė jokia grėsmė, jis tiesiog būna tavo broliu, bet kai reikia, jis kovoja už tave.

Negalėjau patikėti ką girdžiu. To negali būti. Donas nėra mano brolis? Tai neįmanoma!

Svirduliuodama ir vos gaudydama orą išlekiu pro palatos duris. Žmonės žiūri į mane kaip į beprotę, bet man dabar tai nė motais. Dabar tiesiog reikia įkvėpti gryno oro ir apsiraminti.