[paused]I never change (z.m.) (LTU)

--8--

                                                                        **Prieš 1h**

                                                                       ***Bella pov***

Jis drįso palikti mane vieną kapinėse. Jis tiesiog išėjo ir paliko. Kaip aš grįšiu atgal? Aš net prakeikto Zayn namų adreso nežinau.

Dar truputį pasėdėjau prie savo tikros mamos kapo. Kodėl ji turėjo mirti? Kaip man dabar reikėtų jos apkabinimo. Zayn sakė, jog žino kur gyvena mano tikras tėvas. Tikiuosi jis nemeluoja.

Praėjus geram pusvalandžiui jau buvau įpusėjusi kelią atgal į Zayn namus. Gerai, kad turėjau telefoną ir paklausiau Ti, kur randasi Zayn namas. Tai nebuvo visai toli nuo kapinių, bet jei važiuoji ar eini aplinkeliais tikrai gali pasiklysti. Ti vis bandė mane įkalbėti, jog grįščiau kartu su ja, bet aš norėjau viską apgalvoti. Pairma – Zayn sakytus žodžius. Ar jis tikrai gali ką nors man jausti? Pagal vaikinų girdėtus pasakojimus, kad tai yra neįtikėtina, jog po merginos mirties jis vėl jaučia. Uhhh jis tiek daug abejonių man sukelia.antra apgalvojau pasiūlymą apžavėti mane. Gal tai būtų geriau. Nereikėtų kentėti viso šito patirto skausmo. Pamirščiau mamos mirtį ir tai jog Džeris bandė mane išprievartauti. Bet norėjimas surasti tikrą tėvą atmeta visus mano apsvarstymus.

Jau buvau nebetoli Zayn namų, tikiuos aš jo nesutiksiu, nes kitaip aš jį užmušiu už tai, kad paliko mane vieną. Pravėrusi duris iškart skuodžiau į Zayn kambarį, nes čia kolkas neturėjau savo kambario. Užtrenkus duris nuslydau jomis žemyn ir prisitraukusi kelius prie krūtinės pradėjau verkti. Zayn tiesiog sėdėjo ant sofos ir net nesureagavo, kad grįžau. Tikiuosi, kad jis prasmegs su savo šiltais suknistais jausmais. Bet, kai esu šalia jo jaučiuosi drąsi, pasitikinti savimi.

Prisiminimai, kai sekiau jį visą mėnesį, sugrįžo. Prisiminiau, kaip jis vieną dieną manęs ieškojo mano kambaryje. Tada buvau pasislėpusi spintoje, nes Džeris manęs ieškojo. Zayn tada atrodė toks išsigandęs ir susirūpinęs. Kaip dabar norėčiau lėkti pas jį ir apkabinti. Bet negaliu jam parodyti, jog visiškai nepykstu ant jo, jog paliko mane vieną ir velniai žino kas būtų man nutikę.

Nusivaliusi ašaras ir atsistojusi nuėjau į vonią. Noro maudytis neturėjau, tad nusiploviau tik veidą. Išėjusi iš vonios pamačiau Zayn sėdintį ant lovos.

- Ko tu nori? – šaltai paklausiau. Bent jau stengiausi tokia atrodyti.

- Aš atsiprašau. – pasakė ir atsistojęs artėjo link manęs.

- Nesiartink. Nenoriu, kad čia būtum. Ryt ryte paprašysiu Harry, kad ištrintų viską , kas yra mano mintyse. – melavau.

- Tu to nedarysi. – Zayn liepė man. Nuo kada jis mano tėtis?

- Tu man ne..tėtis.. – fuck sumikčiojau. Nekenčiu to, nes tai priverčia mane jaustis pažeidžiamai.

- Nemanau, kad rytoj norėsi tai pamiršti. – jis pasakė ir labiau priėjo prie manęs. Ką jis ketina daryti? Tikiuosi nebučiuos, nes tikrai aš to nepamiršiu.

- Sakiau traukis. – stengdamasi atrodyti pikta pakėliau balsą.

- Ne. – su šypsena taręs, prispaudė mane prie sienos ir paėmė į savo stiprų glėbį.

- Ka tu darysi?! – aš tikrai išsigandau. Juk Zayn kartais gali būti neprognozuojamas. Juk jau kartą per prievartą gėrė iš manęs kraują.

- Ar tu kada užsičiaupsi? – paklausė ir sulietė mūsų lūpas. Tai buvo netikėta. Keista, bet tai buvo malonu. Ir manau, kad pilve plazdeno tie tariami drugeliai. Bučinys kuo toliau tuo labiau tapo aistringesnis. Jis paėmęs už mano šlaunų užsikėlė mane ant savo liemens, nieko nelaukdama apžergiau jo liemenį. Palaižęs mano apatinę lūpą prašė įėjimo, kurį aš jam suteikiau. Po kelių sekundžių pajutau minkštus patalus. Bučinys tapo dar aistringesnis. Jutau didelę aistrą ir man reikėjo daugiau. Pakišau savo rankas po jo marškinėliais ir liečiau jo presą. Kai Zayn bandė padaryti tą patį su manimi iš kart iškilo vaizdas, kaip Džeris bando mane nurengti. Supanikavusi atstūmiau Zayn.

- Ne sustok, aš negaliu! – šaukiau. Atsitraukusi nuo jo atsisėdau ir prisitraukiau kelius prie savęs. Jutau, kaip mano skruostais rieda ašaros. Pajutau šiltas rankas apglėbiant mane. Tai Zayn.

- Šaa. Nusiramink. Tai mano kaltė. – pasakė kuo švelniau.

- Ne, tai ne tavo klatė. Tiesiog viskas buvo gerai, bet prieš akis iškilo vaizdas, kaip Džeris bandė mane išprievartauti, bet Mike jam sutrukdė. Tai tik mano kaltė.

- Aš daugiau jam neleisiu tavęs skriausti. – tai pasakęs kartu su manimi atsigulė lovoje ir jis priglaudęs arčiau savęs mane ramino.

- Zayn?

- Hm. – dusliai tarė.

- Kaip tu susipažinai su Kamila? – jis iškart įsitempė. Atrodo jį sutrikdė mano klausimas.

- Iš kur tu žinai apie ją?

- Ammm..netyčia išgirdau tavo, vaikinų ir Tijanos pokalbį.

- Žinau, kad tu neatstosi nuo manęs šiuo klausimu, tai papasakosiu. Mes su Kamila susipažinom tikrai labai seniai. Aš dar tik buvau naujagimis, na naujas vampyras. Tada bandžiau eiti su vaikinais į mokyklą. Kadangi, Louis buvo jau patyręs vampyras, jis mus mokė, kaip ištverti visa tą mėšlą. Po kelių savaičių bandymų mums pavyko ir mes ėjom, kaip normalūs vaikinai. Bet sužinojom, kad mus seka. Kai pamačiau, jog tai Kamila, kažkas manyje vertė ja rūpintis ir būti šalia jos. Kadangi, Kamila jau žinojo apie mus, ji mūsų nebijojo, kaip kitos. Po mėnesio laiko bendravimo mes tapome pora. Ji visada mane išgelbėdavo iš bet kokių situacijų. Taip sakant Kamila buvo mano gyvybė ir tuo pačiu grėsmė. Na o toliau, tai tikriausiai girdėjai. – mane tikrai tai sukrėtė, juk ne kiekviena mergina galėtų būti su tokiu, kaip Zayn.

- Tikriausiai tu ją labai mylėjai?

- Labiau nei gyvenimą. Kai mes tampame vampyrais viskas sustiprėja. Jausmai, pyktis, agresija tampa didesne, kai patiriame depresija rodos jog gali nusižudyti, o kai patiriame meile viskas sustiprėja, atrodo, kad dėl to žmogaus gali net ir nusižudyti.

- Dabar žinosiu.

- Ką? – sutrikęs paklausė.

- Kad kai tu supyksi teks, kur nors užsirakinti arba duoti tau į snukį. – sukikenau ir tuo pačiu pajutau vibruojančią jo krutinę, ką reiškia, jog jis juokiasi. Taip buvo malonu girdėti jo juoką. Atrodo, kad jis gali tik mane nuraminti ir daugiau niekas.

Kai jau jutau, jog grimzdu į miegą Zayn manęs paklausė.

- Ar tu manęs bijai?