[paused]I never change (z.m.) (LTU)

◆2◆

Jei pasibaigs daina pasileiskit dar kartą :) Bet leiskit kaip foninę muziką :)

Kai išgirdau jo vardą, kažkas man viduje liepė domėtis juo, tik nežinau kas. Po kelių minučių stovėjimo supratau, kad prisidarysiu dar labiau bėdų, nes mano mamai kažkas į galvą įkalė, kad 17 metų nedera turėti vaikino, nes esi per jauna. O tas kažkas tai Džeris. Aš jau nuo pat pradžių žinojau, kad jis mamai daro blogą įtaka, bet ji to nepastebi, nes yra be galo įsimylėjusi.

'Ar taip ir tylėsi, Izabella?' - Zayn paklausė. 'Nevadink manęs taip.' - atkirtau suirzusi. 'Kodėl?' - jo veide pasirodė šypsenėlė.

'Nes man nepatinka mano vardas. Aš Bella. Beje ko nori?'

'Tu pametei manau tau svarbų dalyką.' - jo veide vėl pasirodė ta šypsena.

'Greičiau atiduok man ir dink iš čia, nes pridarysi man bėdų.' - atkirtau.

'Pirma įleisk mane.' - flirtuojančiai pasakė. 'Ne.' - kai tai pasakiau jo veido išraiška persimainė. Jo akys nebebuvo rudos. Jos tapo juodos. Aš tikrai jas pamenu iš to vakaro.

'Pasiimk tą savo kvailą dienoraštį.' - pasakęs sviedė į žemę. Kai jį pasiėmiau ir dar kartą pažiūrėjau į Zayn jis prabilo.

'Tu tikrai pasigailėsi, kad pasakei man ne.' - jis užrėkė ir supykęs nuėjo. Aš tik uždariau duris. Ką jis turėjo omeny sakydamas jog pasigailėsiu. Dėl žodžio ‚ne'?! Jis tikras beprotis. Beje, kaip aš galėjau pamesti savo dienoraštį? Gal aš jį palikau bibliotekoje? Tikiuosi jis jo neskaitė. Aš esu dėkinga, kad jis man jį grąžino. Mano apmaąstymus nutraukė mama.

'Kas ten buvo?' - su šypsena veide ji pasakė. Tikriausiai prieš tai buvo su Džeriu ir kažką darė nešvankaus. Vien tik pagalvojus pradeda pykinti.

'Kažkas sumaišė adresą.' - melavau.

'O kodėl tu savo dienoraštį laikai rankoje?' - jau kiek suirzusi paklausė.

'Na aš į jį rašiau ir išgirdusi durų skambutį pamiršau palikti savo kambaryje.' - toliau melavau. Prisipažinsiu, kad man nepatiko meluoti, bet turėjau tai daryti, nes tikrai būčiau gavus dar vieną bausmę. Ir žinoma prie to prikištų nagus Džeris. Jis man nuo pat pradžių nepatiko, bet jei mama su juo laiminga aš jai pritariu.

'Gerai. Eik į savo kambarį. Mes su Džeriu turėsim svečių ir jie nenori matyti vaikų. Kadangi šiandien Mike nebus, nes jis pas draugus , tai norėčiau, kad būtum savo kambaryje. Gerai?' - ji manęs paklausė, bet tai labiau skambėjo, kaip įsakymas.

'Gerai. Tik pasiimsiu vandens ir eisiu miegoti. Labanakt mama.' - pasakiau ir pabučiavau jai į skruostą. Kad ir ką ji padarė man blogo, nes žinojau, kad tai Džerio įtaka, viską jai atleidžiu. Juk ji mano mama. Pasiėmusi stiklinę vandens nuėjau į savo kambarį. Aš negalėsiu kokias artimiausias dvi savaites miegoti ant nugaros, nes žaisdos gilios. Tad nusprendžiau, kad miegosiu ant šono. Po kelių valandų skaitymo nusprendžiau eiti miegoti. Aš neesu iš tų, kuri sėdi kiaurą naktį prie kompiuterio ir neeina miegoti. Žinoma aš jį turiu, bet kompiuteriu naudojuosi tik svarbiems reikalams. Jutau, kaip mano akys po mažu limpa. Vos užmerkusi akis mano kambarį nutvieskė šviesa ir durys užsidarė. Staiga pašokau ir pamačiau Džerį. Jis užrakino mano kambario duris.

'Ką tu čia veiki? Ir kodėl užrakinai duris?' - vos nešaukiau.

'Per daug klausimų, maža kekšyte.' - jis pasakė. Nesuprantu kokio velnio jis čia daro ir kodėl mane taip vadina.

'Ką tu nusišneki?! Staigiai dink iš mano kambario!' - jau šaukiau.

'Niekur aš neeisiu. Galvoji, kad nepastebėjau, kaip tu elgiesi prie manęs? Galvoji nematau, kaip tu prieš mane rengiesi?' - po šių žodžių jis pradėjo artintis link mano lovos. Aš iš jos staigiai pašokau. Kol Džeris bandė šokti per lovą, nulėkiau prie durų ir bandžiau jas atrakinti, bet staiga pajutau, kaip trenkiuosi į sieną.

'Tu nuo manęs nepabėgsi, pagaliau būsi mano.' - kai jis tai pasakė pradėjo bučiuot mano kaklą. Aš žinojau, kad jis nori manim pasinaudoti, tad priešinausi, kiek įmanoma. Su kiekvienu mano spurdėjimu, trenkimu Džeris labiau mane priremdavo prie sienos. Kai jis bučiavo mano kaklą, jo rankos lindo po mano pižamine maikute. Aš norėjau vemti, kai jis mane priliesdavo. Džeris toliau darė savo o aš priešinausi. Jį tai sunervino ir persimetęs mane per petį metė į lovą. Bandžiau bėgti, bet jis užgulė mane visu kūnu. Pradėjau verkti, nes nebeturėjau jėgų jam priešintis. Džeris tęsė ką pradėjo. Jo viena ranka suėmė mano rankas ir iškėlė man virš galvos, o su kita ranka lindo po mano maikute.

'Užtenka, einu prie reikalo.' - jis sušnabždėjo ir mane bučiavo ne į kaklą o jau į lūpas. Jo liežuvis bandė prasibrauti pro mano lūpas, bet aš jam neleidau, nes buvau užčiaupusi jas.

'Nenori bučiuotis, tai imsiuos to ko atėjau.' - po šių žodžių man pašiurpo oda. Negi tikrai jis manim pasinaudos?! Pajutau, kaip nuo mano kūno plyšta naktiniai. Likau tik su liemenėle ir kelnaitėmis. Džeris toliau lietė mane. Jis jau bandė nuo manęs nuplėšti apatinius, bet pasigirdo beldimas į duris.

'Bell, ar tu čia?' - tai buvo Mike. Ačiū tau Dieve, kad tu mane gelbėji. Džeris staigiai pašoko nuo manęs ir nubėgo prie durų. Pasinaudojau proga ir su anklode užsiklojau. Susigūžiau. Džeris atrakino duris ir jas atidarė.

'Jei abudu prasitarsint Lidijai ar kam nors kitam asmeniui apie tai, padarysiu taip, kad jūsų čia neliktų ir kad jūsų mama jūsų nekęstų likusį gyvenimą.' - jis išrėžė žodžius ir dingo. Tuo tarpu nieko nesupratęs įėjo Mike.

'Apie ką jis..' - pažiūrėjo į mano suplyšusius naktinius ant žemės ir atgal į apsiverkusią mane.

'Ar jis tave..'

'Ne, jam nepavyko. Atėjai laiku.' - pertraukiau jį ir vos vėl neapsiverkiau. Staiga pajutau rankas aplink mane ir atšokau.

'Nebijok, tai aš. Ačiū Dievui, kad tau nieko nenutiko.' - tai pasakęs mane apkabino. Nesipriešinau, nes man to reikėjo. 'Miegosiu čia ant krėslo ar ant žemės, bet šiąnakt tavęs nepaliksiu vienos. Neigiamo atsakymo nepriimsiu.' - po jo žodžių nieko nesakiau tik linktelėjau. Mike buvo šiek tiek vyresnis už mane ir stipresnis. Po tėvų skyrybų jis pasikeitė. Ne į blogąją, bet į gerąją. Mike visada manim rūpinasi ir aš nesipriešinu, nes žinau jei su juo ginčysiuos aš nelaimėsiu.

'Aš tuoj grįšiu. Palauk manęs.' - taręs dingo ir po kelių sekundžių grįžo su pledu ir pagalve.

'Ačiū tau Mike.' - padėkojau jam. Jis tik linktelėjo ir atsigulė ant žemės šalia mano lovos. Praėjo dvi minutės ir užmigau.

*************Rytas************

'Kelkis, Bell.' - Mike mane žadino.

'Gerai jau gerai.' - suburbėjau. Prisiminusi vakarykščius įvykius vos nepravirkau, bet susilaikiau. Nežinau net, kaip aš dabar gyvensiu. Nuėjau į dušą. Po jo staigia apsirengiau ir pasiėmusi rankinę išlėkiau iš namų. Nenorėjau šiandien sutikti Džerio. Vos išlėkusi manęs laukė Mike, mašinoje įšokau į ją ir jis nuvažiavo į mokyklą. Man pasidarė šaltą ir sudrebėjau. Mike tai pastebėjęs įjungė kondicionierių. Iškart pasidarė šilčiau. Kur man nebus šalta jei kaip kvailė buvau su suknele. Mike žinojo, kad dabar nenorėjau kalbėti apie Džerį. Štai dėl ko aš myliu savo brolį. Nes jis visada manęs neversdavo daryti to ko nenoriu. Mike paleido mane prie mokyklos. 'Pasiimsiu tave apie 16:00. Gerai?' - paklausė.

:Taip. Beje jaučiuosi gerai. Tikrai.' - įtikinėjau jį.

'Gerai, tikiu. Sėkmės. Jei ką skambink.' - tai ištaręs jis nuvažiavo. Nieko nelaukus nulėkiau į mokyklą. Priėjusi prie spintelių išsitraukiau knygas. Nusprendžiau nueiti į tualetą. Nieko blogo prieš pamoką susitvarkyti plaukus, nes skubėdama užmiršau juos susišukuoti. Vos įėjusi į tualetą, staigiai ir skaudžiau buvau priremta prie sienos. Iš skausmo net silpnai sucypiau.

'Truputį pasiliksim čia. Nebijok niekas nesužinos.'

Taigi labai atsiprašau, kad ilgai nekėliau dalies :) Bet prašau rašykit nuomones ir spauskit vote :) Ir žinoma ši istorija yra ir vienam puslapy :)