[paused]I never change (z.m.) (LTU)

--6--

Ryte atsibudau nuo saulės spindulių. Po savim pajutau minkštus patalus. Pramerkusi akis, pamačiau gražų kambarį. Jis buvo baltas. Lentynose sudėliotos knygos ir muzikiniai diskai. Jis buvo labai gražus. Apie tokį tik galima pasvajoti. Apsidairiusi iš karto pamačiau vonią, kartu ir dušą. Čia taip gražu. Atkerėta kambario grožio, prisiminiau, kas vyko vakar. Suvokiau, kad manęs vos neišprievartavo. Pradėjau verkti. Jeigu ne Zayn, būčiau sumušta, išprievartauta o gal net ir negyva. Vos tik pagalvojau, kad galėjau būt mirus, verkiau, kaip niekad daug. Po kelių minučių atsivėrė kambario durys. Vos spėjau pakelti akis, kai pajutau šiltą apkabinimą. Tai Ti. Ačiū Dievui ji čia. Man jos labai reikia.

- Verk, verk kiek tik nori. Aš čia. – ji taip raminančiai tai pasakė. Nieko nesakiau ir verkiau, bet mažiau.

- Hmm..Ti gal gali palikti mus vienus su Izabella? – prabilo iki skausmo man pažįstamas balsas.

- Nenuskriausi jos? – grąsinančiai paklausė.

- Taigi ar ne aš vakar ją išgelbėjau?

- Tiesa. Aš tuoj grįšiu. – pabučiavo mane į skruostą ir išėjo.

~~~~~Tijanos pozicija~~~~~

Vos tik man paskambino Zayn iš kart atlėkiau pas jį. Pripažinsiu, aš jo bijojau. Juk jis vampyras. Jis mostras. Po 5 minučių buvau Zayn kieme. Nespėjusi pasibelsti, man duris atidarė patrauklus garbanius.

- Tu turbūt Tijana? – paklausė.

- Taip. Tu?

- Harry. – šelmiškai nusišypsojo.

- Ummm..kur Zayn? – paklausiau nevyniodama vatos.

- Zayn ji čia! Gali užeiti.

- Harry, taip? – paklausiau, nes neesu tikra dėl jo vardo.

- Aha. – atsakė su šypsena ir jo skruostose pasirodė duobutės. Jos tikrai mielos.

- Tu tikriausiai, toks, kaip Zayn?

- Koks?

- Na..umm...vampyras.

- Taip. Na iš dalies tu esi vampyrų name. Liam, Zayn, Niall, Louis ir aš čia gyvenam. – vau, nemaniau, kad jų čia bus tiek daug.

- Oh, Ti. Vakar vakare, kai ėjau pas Bella ir buvau jos kambaryje. – Zayn pradėjo ir aš jį nutraukiau.

- Pala..ką?

- Išklausyk mane. Kai buvau jos kambaryje, kažkokie keturi vyrai ją užpuolė ir bandė išprievartauti. – baigė jis. Aš likau šoke.

- O dieve..kur ji? – labai greitai paklausiau.

- Ji mano kambaryje, miega.

- Aš einu pas ją.

- Ne palauk, kol ji atsibus, nes tikrai manau Bellai reikės tavęs. – išaiškino Zayn.

- Tiksliau, jau galit eit, nes ji atsibudo ir verkia. – pasakė Harry. Zayn tuoj pat nulėkė į antrą aukštą. Velnias, galėtų jis ir nenaudoti tų vampyriškų dalykėlių. Aškuo galėda greičiau nubėgau. Ir vos tik juodukas pradarė duris įlėkiau ir nelaukdama apkabinau Bella.

- Verk, verk kiek tik nori. Aš čia. – pasakiau kuo ramiau. Ir atrodo tai padeda.

- Hmm..Ti gal gali palikti mus vienus su Izabella? – išgirdau Zayn.

- Nenuskriausi jos? – grąsinančiai paklausiau.

- Taigi ar ne aš vakar ją išgelbėjau? – paklausė su trupučiu pykčio.

- Tiesa. Aš tuoj grįšiu. – pasakiau ir pabučiavau Bellą į skruostą. Išėjusi iš kambario nusileidau į pirmą aukštą ir pamačiau daugiau vampyrų. Bus smagu.

~~~~~Bellos pozicija~~~~~

- Ačiū. – pasakiau Zayn.

- Tai mano pareiga, nereikia dėkoti. – pasakęs priėjo prie lovos ir atsisėdo, o aš iš reflekso pasislinkau toliau.

- Klausyk, tu neturėtum manęs bijoti. Aš niekad su tavim to nedaryčiau. – švelniai pasakė juodukas. Aš tik linktelėjau. Nežinojau ką pasakyti.

- Po kelių minučių ateis Harry ir ištrins tavo atmintį. Turiu omenyje viską. Nuo to, kaip susipažinom ir iki šiandien kas įvyko. – Zayn tai pasakius sėdėjau tiesiog vietoje ir galvojau. Galvojau, gal tai būtų į gerą. Bet ne, aš nenoriu pamiršti, aš to nenoriu. Mano žvilgsnį patraukė Zayn gilus žvilgsnis į mane.

- Zayn, prašau aš nenoriu, kad mane priverstų užmiršti. Nenoriu užmiršti to Zayn, kuris vakar mane išgelbėjo, kuris papasakojo apie mane visą tiesą. Nenoriu Zayn. Prašau. – maldavau jo.

- Aš taip pat to nenoriu, bet turim tai padaryti. Patikėk, tu nenori manęs pažinoti. Tau bus geriau be manęs ir be šitos nesamonės.

- Noriu Zayn, noriu. Dar niekada nebuvau tokia užtikrinta, dėl savo sprendimo.

- Tu kliedi. Tave veikia vakarykščiai įvykiai. Aš juk monstras. Manęs niekas nenori pažinoti.

- Aš noriu, Zayn. – kai tai pasakiau prisislinkau arčiau jo. Jis norėjo trauktis, bet aš jį sulaikiau už rankos ir apsukusi apkabinau. Tai tikrai buvo gera. Tai pirmas kartas, kai aš jo nebijau. Jis supratęs ką padariau atsakė į apkabinimą. Tikrai buvo gera jausti menką šilumą, tai ramina. Pajutau kakle karštą alsavimą ir kelis bučinius, po to sekė, kažkas aštraus. Bet staigą Zayn atsitraukė ir skubėjo prie durų. Aš negaliu to palikti taip. Turiu jį sulaikyti. Aš juk jo jau nebebijau. Iššokusi iš lovos, pastebėjau, kad aš su apatiniais. Greitai apsisukau aplink save pledą ir nulėkaiu prie Zayn. Čiupau jo ranką ir jis atsisuko į mane. Jo akys buvo tamsios. Dar neesu to mačiusi. Ne pala, esu. Tada, kai jis prievarta iš manęs maitinosi, jo akys buvo tokios, kokios yra dabar.

- Pasimaitink iš manęs. – pasakiau užtikrintai.

- Ką? Aš negaliu. – sumišęs atsakė. Jo reakcija buvo tokia lyg aš būčiau jam liepus su manim pasimylėt.

- Pasimaitink iš manęs. – pakartojau.

- Aš nesustosiu. – aiškinosi.

- Aš pasitikiu tavim. – kai tai pasakiau vedžiausi jį prie lovos, jis nesipriešino. Pasodinau Zayn o pati apžergiau jo liemenį ir atsisėdau, bei plaukus užmečiau ant kairės kaklo pusės taip atidengdama dešiniąją. Dabar prie Zayn jaučiuosi drąsesnė, nes su paprastu vaikinu nemanu, kad išdrįsčiau. Zayn lenkėsi prie mano kaklo, palikęs kelis bučinius pradėjo gerti mano kraują. Dūris tikrai buvo skausmingas, bet pakenčiamas. Gerdamas kraują, jis apkabino mano liemenį ir prisispaudė arčiau savęs. Po truputį pradėjo temti akyse.

- Zayn, gana. – jis nesiliovė.

- Zayn prašau, žinau, kad gali atsispirti. Aš žinau, kad gali. – po šių žodžių jis atsitraukė ir nusilaižė lūpas.

- Tu tikrai skani. – šelmiškai nusišypsojo ir kumštelėjau jam į petį.

- Aš žinojau, kad tu sustosi.

- Atsiprašau, kad ankščiau to nepadariau.

- Sakiau, kad pasitikiu tavim. Žinojau, kad tu sustosi. – pasakiau ir kambario durys prasivėrė. Jau norėjau nušokti nuo Zayn, bet jis man neleido. Užmušiu.

- Atrodo sutrukdžiau. – pasakė, kažkoks garbanius.

- Harry, jau nebereikia jos žavėti. Galim ja pasitikėti. – juodukas paliepė tam garbaniui.

- Gerai, kaip nori, bet ji bus tavo bėda. – trenkęs durimis išėjo.