[paused]I never change (z.m.) (LTU)

--4--

                                                                                        4 DALIS

Žinau, jog tai neįmanoma, bet aš noriu įsitikinti ar tiesa. Praėjo valanda. Valanda, kai parašiau Zayn ir kai laukiu jo parke. Man pasidarė labai šalta, kadangi jau ruduo eina beveik į pabaigą. Laukimas tikrai mane žudo, bet aš lauksiu tiek kiek reikės. Aš turiu tai sužinoti.

- Aš jau čia. Ko nori? – jo balsas mane išgąsdino, tad greitai atsistojau ir atsisukau į Zayn.

- Aš noriu, kai ką išsisaiškinti. – pradėjau.

- Pasakok. – šaltai atsakė.

- Aš jau mėnesį tave seku ir domiuosi. Tu visada toks šaltas, tavo nuotaikos keičiasi, tai nenormalu aštoniolikos metų jaunuoliui, tu dažnai eini į ligoninę ar susitinki su gražuolėm, kurių kitą dieną, net nesimato arba kartais žiūri į kaikurious lyg norėtum juos suvalgyti, kartais net į mane, taip žiūri. Žinok, tai tikrai nervina. Tu normaliai nevalgai maisto, tai yra normalaus žmonių maisto. Kartais vėluoji į pirmąsiąs pamokas. Net pastebėjau, jog tavo akys keičiasi, kai tu žiūri į mane. Ir tu labai keistai, senoviškai tari mano vardą. Manau jog tu esi... – norėjau jau pabaigti, bet jis mane nutraukė.

- Esu, kas Izabella? Pasakyk, gal tai tiesa?

- Manau jog esi...uhmm...ammm...vampyras. – velnias vėl pradėjau mikčioti.

- Juk tu žinai, kad tai neįmanoma.

- Taip, žinau. Bet visi faktai rodo, kad tai tiesa.

- Ir kodėl tu manęs nebijai?

- Nes neesu įsitikinusi, jog tu esi vampyras. – paskutinį žodį ištariau, lyg tai būtų pasaulinė paslaptis.

- O jeigu pasakyčiau, kad toks esu? Bijotum?

- Nemanau...tai yra...ne. – fuck ir vėl mikčioju, vėliau save už tai nudėsiu.

- Juk tu žinai, ką mes geriame?

- Taip. – nurijau susikaupusias seiles.

- Tai turėtum bijot, nes bet kurią akimirką, galiu tau perplėšti gerklę. – Zayn kalbėjo ramiai ir artinosi arčiau manęs, bet aš nesijudinau, nes tikrai jo nebijau. Bet giliai širdyje žinau, kad jis gali mane nuskriausti.

- Tu neišdrįstum. – atkirtau.

- Jau tai padariau vieną kartą. – su neįskaitoma veido išraiška, pasakė.

- Pala. Tai tu buvai tas, kuris man įkando? – sumišusi pasakiau, nors buvau įsitikinusi, jog tai Zayn tą naktį mane užpuolė.

- Tai, kaip tu manai. Žinau, kad dabar tu atpažįsti mane. Mano akys, kvepalų kvapas ir prisilietimai, tikrai tau tai sako. – tikrai nesiginsiu, Zayn kvepalai ir prisilietimai tikrai jaudino ir norėjau vis daugiau. O ką jau kalbėti apie lūpas. Vos tik pažvelgus norisi į jas įsisiurbti. Pala. Ne, Bella tikrai tu negalvoji, koks būtų nuostabus su juo bučinys.

- Tu tikrai dabar manęs neskriaustum. Aš žinau tai. Aš pasitikiu tavimi. – po mano žodžių jis atsitraukė.

- Tu dar daug apie mane nežinai.

- Papasakok man. Aš noriu žinoti. Tikrai neišduosiu tavęs.

- Nenoriu, jog tu manim pasitikėtum. Aš esu monstras supranti?! Vos tik sužinojau, kad tu gimei 1995 metais sausio antrą dieną, jau pradėjau tave saugoti. Saugoti nuo visko. Vos tik pažvelgiau į tavo akis, mane apėmė baimė, jog tave kažkas nuskriaus. Mane užplūdo tūkstančiai jausmų. Tu vos būdama kūdikis privertei mane jausti jausmus, nors buvau išjungęs visas emocijas. Ir žinoma aš tau daviau vardą. Tavo tėvai man leido. Jie žinojo kas aš esu, bet jie visvien mane prileido prie tavęs. Aš stebėjau kiekvieną tavo žingsnį, kiekvieną tavo plauką ant galvos jog jis nenukristų. Bet kai tau suėjo 5 metai, tu tiesiog dingai. Aš tavęs neberadau. Tavo tėvai tavęs ieškojo. Bet niekaip nerado. Tad pasidaviau ir aš. Išjungiau emocijas. Išjungiau visus jausmus ir tapau priklausomas nuo kraujo tekančio venomis. Prisipažinsiu būdavo akimirkų, kad bandydavau tavęs ieškoti Izabella, bet viskas nueidavo veltui. Bet, kai po 14 metų sutikau tave gatvėje. Nenorėjau tada tavęs skriausti, bet nesusivaldžiau. Tu buvai tada tokia graži, tavo kraujas taip garsiai pulsavo venose, negalėjau tam atsispirti. Žinoma, tave apžavėjau, kad tu nerėktum ir panašiai. Ir įkandau tau. Tavo kraujo skonis buvo nepakartojamas. Jis toks savotiškas, kad galėčiau tokį gerti visą gyvenimą. Tada tu pradėjai verkti. Kažkas viduje mane privertė sustoti. Kai atsitraukiau ir pažiūrėjau į tavo mėlynas akis. Nežinau ar tai tavo triukas, ar stebuklas, bet vėl pažiūrėjęs į tavo lyg dangaus mėlynumo akis vėl pradėjau jausti. Nebegalėjau į tave žiūrėti ir palikau tave. Po to vakaro vėl tave stebiu ir saugau. Sužinojau, kad tu pas kitus žmones, pas kitus tėvus. Netikrus tavo tėvus. Aš labai buvau įsiutęs, kai tas vyras su jo sužadėtine tave nuplakė. Negaliu patikėti, jog jie tau tai padarė. Prisiverčiau save jų nebausti. Nors vienintelis geras tavo stebuklas toje sumautoje šeimoje yra Mike. Jis tau kaip brolis. Todėl aš jį gerbiu už tai. Bet vistiek ką esu padaręs, net nenusipelniau tavęs matyti, nes esu tikras monstras. – Zayn pagaliau baigė savo kalbą ir dingo. Aš likau šoke. Tiesiogine to žodžio prasme. Net nepajutau, kaip suklupau ir pradėjau verkti. Tai netiesa jog visus 14 metų gyvenu su svetimais žmonėmis. Tai netiesa. Bet juk Zayn sakė, kad saugojo nuo pat mano gimimo. Vadinasi jis sako tiesą. Aš turiu įsitikinti ar tai tiesa. Nieko nelaukus parašiau Ti, kad ji atvažiuotų mane pasiimti ir pasiliktų pas mane. Neilgai trukus Ti buvo čia.

- Hey. Kas atsitiko?

- Aš ką tik sužinojau, kad 14 metų gyvenu su netikrais tėvais, kurie manau mane pagrobė. Ir visą tai sužinojau iš asmens, kurio net nesitikėjau to išgirsti. – atsakiau ir vos laikiau ašaras.

- O dieve. Ar tu tuo tikra?

- Bandysiu įsitikinti. Tik nuvešk mane į namus.

- Gerai. Bei pasiliksiu su tavimi, man mama leido. – su šypsena tarė Ti.

Neilgai trukus pasiekėme mano ar kaip juos pavadinti, namus. Vos tik įėjusi nusivilkau paltuką ir batus, tą pati padarė ir Ti. Tuoj pat prisistatė mama. Net nežinau, kaip ją vadinti.

- Labas. Kur tu buvai? – maloniu balsu tarė ji.

- Buvau pas Ti. Ar taip Tijana?

- Taip, ponia Moon. Šiandien pasiliksiu pas Bella.

- Gerai. Bella pasilik truputį norėčiau su tavimi pakalbėti.

- Aš taip pat noriu. – rūsčiai pasakiau. Žvilgsniu parodžiau Ti, kad eitų į mano kambarį.

- Noriu tau pasakyti...

- Nieko nesakyk. Ar jūs tikri mano tėvai? Turiu omeny tu ir Ed? – pertraukiau ją.

- Ką? Iš kur tu ištraukei? – ji panikavo.

- Tiesiog atsakyk į klausimą. Ar tu ir Ed mano biologiniai tėvai? – dar kartą pakartojau.

- Brangioji, net nežinau, ką pasakyti...

- Taip ir maniau. Kodėl jūs mane pagrobėt? – su ašarom akyse paklausiau. Man tikrai buvo skaudu, jog 14 metų, net nepažinojau savo biologinių tėvų.

- Bella. Mes tada norėjom vaiko, tokio amžiaus, kaip tu ir tada aš pamačiau tave gatvėje, bei pasiėmiau. – ji tiesiog ramiai tai pasakė.

- Nebegaliu klausytis šito. – tai pasakius nulėkiau į kambarį ir užsirakinau. Ti atsisuko į mane ir gailesčio kupinu žvilgsniu žiūrėjo pažvelgė.

- Aš labai apgailestauju. – nieko nelaukus nubėgau ir apsikabinau ją. Man dabar šito reikėjo. Net nežinau, ka dabar darysiu toliau. Turbūt gyvensiu pas Ti arba pas Mike.

- Kas tau tai pasakė?

- Zayn. Zayn Malik. Tas apie kurį pasakojau. – ašarodama atsakiau.

- Bet, kaip jis tai sužinojo?

- Žinau, tai neįmanoma, bet jis...jis...yra vampyras.