[paused]I never change (z.m.) (LTU)

--11--

-Na, kai tu turi žymę, tai yra stipriau už viską. Net nepadeda jausmų išjungimas. Gal tas Zayn turi žymę ant tavęs, bet to nesako? – paklausė Mike? Truputį susimąsčiau. Gal Zayn tai turi ant manęs, bet slepia?

-Ne nemanau, kad Zayn turi ant manęs žymę. Aš žinočiau tai. – kiek neužtikrintai pasakiau. Nemanau, kad jis ją turi ir būtent ant manęs.

******Zayn pozicija******

Po to kai Niall nuvežė Bellą atgal namo aš tikrai nerimavau. Man buvo...baisu? Baisu, kad manęs nebus, kai tas jos sušiktas patėvis namuose ir velniai žino ką jis gali jai padaryti. Aš šiandien per daug užsiėmęs. Ir dar tėvas manęs ieško. Mat nori man atkeršyti. Šiknius. Bent jau aip sakė Kamila. Prieš man ir Bellai pasišnekant, Kamila papasakojo kaip ji tapo vampyre. Kartą, kai ji ėjo pas mane, ją užpuolė kažkoks vyras ir pavertė ją vampyre. Po to pranešė, kad ji mirus. Žinoma Kamolos palaikų teko ieškoti, bet niekas nerado.

Kai Kamila tapo naujagime, ją norėjo paversti serijine, bejausme, žudančia vampyre. Žinoma jiems pavyko. Bet maždaug po 150 metų Kamila išsigelbėjo. Ją išgelbėjo mano tėvas. Tada jis kūrė planus, kaip per Kamilą man kerštyti. Bet jis nepagalvojo, kad aš esu išjungęs jausmus. Trumpam. Ir, kad Kamila man jau seniausiai neberūpi. Žinoma apsimetinėju bejausmiu ir tai man velniškai yra sunku. Kai pagalvoju apie Bellą, norėčiau pulti ją apkabinti ir niekad nepaleist. Niekada. Noriu, kad ji būtų tokia kaip aš. Bet negaliu. Negaliu tai daryti prieš jos valią. Mano mintis nutraukė įsiutęs Harry.

-Zayn! Kodėl nesakei, kad turi tą sušiktą jausmą ant Bellos?! – įsiutęs rėkė. Mane tai pykdė.

-Kas tau taip sakė? – gyniausi.

-Kas? Ogi suknisti šunpalaikiai. Jie nutuokia apie žymę. Ir tu žinai, kad jie bandys per žmones skaudinti ar net nužudyti tavo žymę!

-Ne aš jiems to neleisiu! Jie juk žino pagrindinį mūsų įstatymą! Po velnių!

-Tau nereikėjo jos dar išleisti namo. Jie nebūtų supratę tai.

-Po velnių, aš sušiktai stengiausi išjungti jausmus, bet man nepavyko. Tai yra stipriau už mane. Bandžiau tai nuslėpti. – suurzgiau Harry.

-Tai ko tu lauki! Eik ir parsivesk atgal Bellą. Taigi pats žinai, kad ne vien dėl žymės turi ją saugoti. – liepė man Harry.

-Taip žinau. – po šių žodžių išlėkiau į lauką, net nesistengiau bėgti link mašinos, vistiek taip greitai neatsidurčiau prie jos namų. Po 15 minučių buvau prie Bellos namų. Kai žadėjau pasibelsti, išgirdau šaukšmus. Įsiklausęs išgirdau, kaip Bella šaukia, kad jai nieko nedarytų. Dieve, kad tai nebūtų tai, apie ką aš galvoju.

******Bellos pov******

Po to, kai Mike paskambino mano mama, jog atvažiuotų į ligoninę, praėjo apie 5 minutės. Šiandien mano mama vos nepersileido ir Mike išskubėjo. Iš jo girdėjau, kad Džeris jau apie savaitę nesirodo namuose, nes jis vis geria ir geria su savo draugeliais. Mano mama baigia palūžti ir bando skirtis su Džeriu, bet jai per daug skaudu. Oh, kaip norėčiau rasti savo tikrą tėvą. Pažiūrėjau į laikrodį jis rodė beveik 12h. Nusprendžiau eiti miegoti.

*

Prabudau nuo keisto veiksmo. Kažkas lietė mano koją ir kilo aukštyn. Pakraupusi atsisėdau lovoje ir mačiau, jog tai Džerio darbas.

-Sveika, mažute. – nusišypsojo kraupia šypsena.

-Dink iš čia! – užrėkiau.

-Ne! – jis perlipo per lovą ir vijosi mane po kambarį. Kai nulėkiau prie kambario durų ir norėjau jas atidaryti, aš jų neatidariau.

-Nesivargink, mažute, jos užrakintos. – staigiu judesiu atsisukau, kai pajutau, kad jis man už nugaros. Džeris sugriebė mane ir numetė ant lovos. Kai norėjau vėl bėgti, jis užgulė mane. Pradėjo bučiuoti mano kaklą, jo viena ranka grubiai lindo po mano maikute, o kita jis laikė mano rankas man už galvos. Aš muisčiausi, visaip priešinausi, bet aš per silpna. Dieve prašau, kad dabar pasirodytų Zayn.

-Nesimuistyk, nemanau, kad tau patinka grubus sexas. Bet galime ir grubiai. – jau norėjau šaukti, bet pajutau, kad jo lūpos prisispaudė prie manų. Jis vis norėjo įlįsti su liežuviu į mano burną, bet aš jam neleidau.

-Nagi, juk nebus taip blogai. – jis sugriebė mano skruostus ir pradėjo juos spausti. Ir tada pajutau, kad jo liežuvis remiasi su manuoju. Jis tiesiogine žodžio prasme lenda man į burną. Mane jau pykino nuo Džerio bučinių. Jis vis mane laižė, labai grubiai lietė, kad net ant rankų pamačiau mėlynes. Jis vis nesiliovė, kol nuo manęs nuplėšė naktinius. Pajutau, kad Džeris stipriai sugriebė mano krūtinę. Aš cyptelėjau. Kiekvienas jo prisilietimas man įstrigo atmintį ir kėlė šleikštulį , kurio niekad dar nejaučiau. Staiga pajutau, kad mano krūtinė laisva. Atsimerkusi pamačiau, kad aš be lemenėlės. O dieve tik ne tai. Su kiekvienu jo grabinėjimu ir labai grubiu, vis garsiau verkiau ir maldavau, kad is liautųsi.

-Oh mažute, kokia tu nuos...- pajutau, kad kažkas jį atplėšė nuo manęs. Atsimerkusi ir susisukusi į anklodę pamačiau, kad kažkoks vyras muša Džerį.

-Greičiau bėk iš čia! Tavęs apačioje laukia Zayn. – atsisukęs man liepė. Aš palinksėjau ir apsiverkusi išbėgau iš kambario. Bėgau kuo įmanydama greičiau. Už kažko užkliuvau prie laiptų ir kai jau ruošiausi kritimui, mane kažkas sugavo. Atsimerkiau. Tai Zayn. Nieko nelaukiau ir apsikbinau jį. Kuo stipriau. Vis verkiau nesustodama.

-Ššššš, viskas gerai. Aš čia. – jis lingavo mane atsisėdęs su manim ant grindų ir bandė nuraminti. Bet man nusiraminti sekėsi sunkiai. Vos užsimerkiu matau, kaip Džeris kybo virš manęs ir plėšia mano rūbus. Jaučiu kiekvieną jo prisilietimą.

-Zayn? – gergždančiu balsu kreipiausi.

-Hmmm.

-Ar gali iš manęs atsigerti mano kraujo?