My Six Brothers

...Man jie nepatinka...

Samantos pov.

,~06:30 Kambaryje nuskambejo žadintuvas. Labai ankstus rytas normaliems žmonėms~

-Lukuti!! Aš tave nudėsiuuu!! ,- sušukau pažiūrėjus į  laikrodį, bandydama nupūsti savo ryškius plaukus nuo savo akių.- 06:30? Ar tau su galva negerai!? Šiandien šestadienis! Man reikia mano pelnyto grožio miego! - surėkiau garsiai per visus namus, nes tai buvo ne pirmas kartas kai buvau pažadinta ne savo valia.
Už sienos pasigirdo garsus, pamišęs juokas ir keli pavedimai į sieną, kad kelčiausi greičiau iš šiltos lovos.
-Liurbis.- sumurmejau sau po nosimi kol su kaire koja ieškojau šlepetės po lova.
Iššokau iš guolio kuris mane saugiai buvo apglebęs visą naktį. Mano patalynė yra tiesiog oazė, kurioje galiu likti visą savo laisvą laiką. Greitai nuėjau į vonios kambarį kuris buvo sujungtas su mano miegamuoju ir pasižiūrėjau į veidrodį: suvelti mėlyni plaukai, nepatenkintas snukutis kuris puikiai derėjo su vakar nenusiplautu makiažu. Taigi atrodau kaip klounas. Kad sugebėčiau atsikratyti klounados ir kad manęs nepavogtų į cirką, palindau po dušu ir pratęsiau savo ryto rutiną.
Šiandien ryte žiauriai tyngėjau rengtis kaio nors puošniai (vis dėlto šeštadienis), tad tiesiog vėl apsivilkau nušiurusią savo rožinę pižamą ant kurios buvo nupiešti zuikučiai ir pagaliau palikau savo kambarį. Kelias link kvapnios virtuvės buvo nusileidžiant nuo laiptų į pirmą aukštą, bet man kelią pastojo mano mielas brolis Lukas, kurį labai norėčiau dabar pasmaugti
- Na kaip atsikėlei? - paklause jis su savo kvailu šypsniu, kuris visur lydėjo vaikiną.
- Su tavo pagalba, šūdinai- atšoviau pašiaušdama rankomis savo plaukus, kad jie greičiau išdžiūtų kol lipau laiptais žemyn
- Vakar nepasisekė matematikos kontrolinis? - nusijuoke jis primindamas mano depresijos kaltininką. Man teko tik pavartyti akis, nors savo širdelėje jaučiau skausmo adatėles
- Ne aš, o mokytoja kalta- atšoviau.- visą nuotaika sugadino. Teks perrašinėt.- sumurmejau prisipažindama.
-Ah jūsų mergaičių mokykla. Puiki vieta "kaltoms" mokytojoms. Jūs suėsit tas vargšes gyvai- pasakė Lukas eidamas už manęs, plodamas katučių, kad greičiau judinčiau kojas, nes dėl manęs susidarė kamštis ant laiptų.
-Lyg tavo berniukų ,,tvartas'' nuostabesnis- atšoviau lipdama laiptais greičiau, nes jis sugebėjo mane stumtelėti į priekį.
-Kodėl mano mokykla tvartas?- nustebo Lukas suspėdamas sugriebti mano ranką, nes aš vos nenubildėjau laiptais žemyn
-Nes ten mokosi asilai ir kitokių rūšių gyvuliai. Bėje, ten labai smirda - atsakiau tiesiogiai, visiškai neslėpdama tiesos.
Lukas tik pavartė akis, prieš tai pauostydamas savo marškinius.

Kartu nusileidę žemyn patraukėm į virtuvę. Kvepėjo skaniais blynais ir galiu prisiekti, kad akies krašteliu matau dubenėlį su uogomis ir grietinėle. Mama stovėjo prie virykles ir niuniavo linksmą melodiją sau po nosimi.
-Labas rytas mam! - sušukom kartu unisonu, Lukas su alkūne trenkė man į šoną, kad jį praleisčiau pirmą todėl mano pasisveikinimas priminė tylų gargaliavimą.
-Sveikučiai! Kaip anksti atsikelei Samanta! Maniau miegosi iki pietų. - nustebo mama laikydama maišymo mentelę rankose. Jos pakelti antakiai pabrėžė jos nustebimą.
- Čia jo darbas. Gali padėkoti jam- parodžiau pirštu į Luką,o jis tik gūžtelėjo pečiais. Atsisėdau ant kedės prie baro stalo, Lukas taip pat.
-Mam, o kur tėtis?- paklausė Lukas nenuleisdamas žvilgsnio nuo blynų lėkštės. Man jis priminė vanagą, kuris seka savo grobį iš viršaus.
-Jis krauna daiktus viršuje.-pasake mama apversdama blynus. - Aš jam sakiau susiruošti vakar, bet jis kaip visada nepaklausė. - sumurmėjo ji nepatenkinta ir apvertė dar viena  blyną.
"O kur jie vaziuos? Hmm... Palaukit.. O ne! Jie vaziuoja į tą komandiruotę!"- pagaliau supratau kame reikalas savo mintyse
-Mam tai jau šiandien išvažiuojat? Man atrodė, kad poryt- pasakė Lukas, besdamas šakutę į vargšą blyną.
-Taip mielasis. Mes ir dar tavo draugų tėvai važiuojame į Kiniją,ten vyks musų komandiruotė. Pagaliau mums leido įgyvendinti savo bendrą projektą. - pasakė ji nusišypsodama.- Primenu, kad tavo draugai gyvens su jumis visą pusmetį, nes pasitarus taip išeina logiškiau. Jų tėvai sutinka ir patys vaikinai yra nieko prieš. Taip sutaupysime ir nervų ir pinigų.
Lukas nusišypsojo:
-Tai Zayn,Harry,Niall,Liam ir Louis atvaro gyventi čia?! - apsidžiauge jis nekreipdamas dėmesio, kad blyno gabaliukas iškrito jam iš burnos Mama linktelejo ir pasmerkė man akį.
-Su sąlyga, kad Samanta bus prižiūrima 24/7. Mes jus paliekame ne vakarėliams, o atsakingam darbui.
Man prireikė kelių minučių suvirškinti informaciją. Aš suraukiau antakius ir išleidau į urzgimą panašų garsą. Mama pamačiusi mano miną staigiai prakalbo:
-Mieloji, jie malonūs ir geri berniukai. Jie yra Luko klasiokai ir vaikystės draugai. Tikiuosi atmintis nešlubuoja po matematikos testo. Beje, kaip parašei? - paklausė ji išjungdama viryklę
Negreit prisiminiau tuos vaikinus. Teko nukeliauti į praeitį kai jie visi žaidė pries mano mergaicių mokyklą futbolą arba tada kai su Luku paspendė spąstus mūsų kieme ir dėl to aš įkritau į baseiną. Taigi jie yra mano brolio geriausi draugai, kurie jie nelabai patinka.
-Mam! Bet man jie nepatinka! Jie kažkokie kvailiai! As jų nemėgstu! Mes su Luku galim ir abu likti be jų!- pasakiau pasisukdama į Luką, kad jis pritartų. Mečiau į jį braškę, nes jis tik mirktelėjo ir toliau kimšo blynus su savi kvaila šypsena.
Mano mama suraukė antakius. Ji piktai nužvelgė mane ir nukritusią braškę sakydama:
-Jie pusmetį gyvens čia ir taškas! Jau po valandos jie turėtų atvažiuoti ir tu turėsi su tuom susitaikyti arba mes susipyksim jaunoji panele!- ji bedė pirštu į mane ir tada pristūmė blynų pilną lėkštę mano link, specialiai įdedama braškę, kurią mečiau į Luką ant blynų viršaus.
Su mama pyktis neketinau. Čia būtų tas pats, kaip pradėti trečią pasaulinį karą: būtų sunku nugalėti ir būtų daug nukentėjusiųjų. Tad aš tiesiog nuleidau galvą ir piktai nužvelgiau Luką, nes jis net neketino man pagelbėti ir nugalėti bendrą varžovą. Jis tik šypsodamasis dėjo sau į lekstę blynus ir niūniavo "We are the champions" melodiją
___________________________________
Vote ir com
Pataisyta 2020™