My Six Brothers

Prasti popieriai

Mano mama įlėkė į namus pati pirma, stūmdama iš kelio visus kitus tėvus likusius užnagaryje. Tėtis atsargiai sėlino jai iš paskos. Jo veidas sakė,kad mums reikėjo ne laukti, o patiems sau duobę kapui kastis. Mama skėstelėjo rankomis lyg norėdama nusikeikti, bet jos mandagumas neleido. Delnų ir pirštų gėstais ji smaugė įsivaizduojamus mūsų kaklus, piktai žvelgdama į mane su Luku. Šiek tiek nusiraminusi ji atsiduso ir tiesiog užspaudė mus abu glėbyje.
Lyg sulaukę gerojo ženklo likę tėvai nuskubėjo prie vaikinų. Kurie vis dar nervingai dėbčiojo į mano mamą, lyg pamatę kokį žudiką.
Priėjęs, tėtis suvėlė mano plaukus ir pakratė galvą. Nusivylęs. Lukas apsimestinai pasiilgęs spaudė mamą glėbyje, kai aš nuo jos glėbio pabėgau ir pagriebiau tėčio ranką.
-Galėjai su pavadėliu priširišęs ją atsivesti.-sumurmėjau žiūrėdama į mamą.- ji vos vos laikėsi mūsų neužpuolusi- sumurmėjau jam.
Tėtis tik šyptelėjo.
-Nespėjau sustabdyti mašinos, o ji jau dureles atidariusi laukė momento iššokti. Nespėjau.- jis atsiduso ir apžiūrėjo namus.- džiaugiuosi,kad po ilgo laiko namai blizga. Žinosiu kaip kitą kartą priversti jus tvarkytis- jis šyptėlėjo, net jo akys išliko rimtos.
Taigi jūs galvojote,kad pylos negausiu ir viskas bus gerai? O ne. Jūs mamo tėvų nepažįstate.

Mano tėtis išlydėjo vaikinus ir jų tėvus iš namų, prižadėdamas paskambinti ir susitarti dėl ateities planų. Kokių, net pati nežinau. Nespėjau išgirsti,nes mama ne tik uždengė vaizdą, bet ir sugebėjo sutelkti mano ir Luko dėmesį į ją. Ji net nesivargino to daryti. Ji sedėjo and krėslo prieš sofą užkėlusi koją ant kojos. (Vis dar su aukštakulniais, o aš taip ilgai grindis ploviaau) ir gėrė vyną iš stiklinės, piktai žiūrėdama į mus. Regis ji nespėjo persirengti, nes vis dar buvo du darbo drabužiais ir dabar ji atrodė kaip mano direktorė. Anaptol, stengiausi sulaikyti juoką.
-Maman, tau trūksta tik katino kailio ant kelių ir būtum kaip blogiukas iš filmo.- stengiausi pajuokauti.
-jei išdirsiu tavo odą, katino neprireiks.- ji rimtai pasakė ir padėjo stiklinę ant staliuko. Ji atsitiesė ir jos akys sužybsėjo pykčiu.
-Taigi, išgirdusi kaimynų istorijas telefonu, peržiūrėjusi gatvėse esančias kameras ir vargšo Elijo (seno kunigo) atsiųsto raminamūjų vaistų čekio, kurį jis prašo kompensuoti, supratau, kad jei dabar neatvažiuočiau, mums tektų kraustytis.- pasakė ji žiūrėdama į mus abu.- turbūt tektų kraustytis į kitą žemyną. Nes jūsų dviejų šiame žemyne jau per daug.-  pasakė ji pasidalindama savo geografijos žiniomis.
-Jei mes nebetelpam, reiškias mes gerai maitinami- pasakė Lukas ir nudūrė žvilgsnį į apačią,stengdamasis kaip nors sušvelninti situaciją
-Kiaulės irgi gerai maitinamos, kad veliau jas skerstų,Lukai- pagrąsino mama ir atsistojo, nusisukdama,kad įsipilti daugiau vyno.
- Tai man jau krautis daiktus? Kur mus išsiunti?-pasakiau ir iš karto supratau,kad geriau reikėjo tylėti. Mama iš karo atsisuko ir aš sudėjavau,kai vyno lašeliai atsirado ant kilimo.
-Jaunoji panele, tavo vietoje aš patylėčiau ir dėkočiau,kad aš dar neišsiunčiau tavęs už jūrų marių kai tik aš įėjau į namus!- sušuko ji, bet nusiramino kai tėtis įėjo į svetainę ir atėmė iš jos butelį. Ji su juo pasigalynėjo žvilgsniais, bet ir stiklinė iš jos buvo atimta. Vienas balas mano širdutėje tėčio naudai.
Mama atsiduso ir atsisėdo atgal į krėslą ir pažiūrėjo į mus.
-Kad ir kaip būtų liūdna man, mus išleido tik šiam vakarui. Turėsime vėl grįžti. Jūsų irgi pasiimti negalime, nes jums ne tik mokykla, bet ir egzaminai. (Kitokia mokymo sistema. Kiekvienais metais egzaminai, kurių neišlaikius arba neatėjus, išmetama iš mokyklos. Susirgus, ten kiti reikalai. Į kitas mokyklas egzaminų neišlaikius irgi nepriimtų, tie kurie neišlaiko dažniausiai išvyksta iš miestelio. #sadLife)
Lukas sumurmėjo. O aš linktelėjau, visiškai ignoruodama ką sako mama. Žiūrėjau į vyno dėmę ir kaip namų šeimininkė galvojau kaip ją išvalyti.
-Taigi mes planuojame paprašyti,kad jūs priglaustų kita šeima. Tiksliau, mes jau susiterėme.-tėtis pasakė rimtai.
Mes su Luku susižvalgėme, visiškai nustebę.
-Nesąžininga! Gal gėriau kokią auklę?- sušukau.
-Nei viena auklė neketina imti paauglių. O ypač jūsų. Malik ir Horan šeimos dar kažkaip susitarė su sargyba,kad jų sūnūs prižiūrėtų.- Mūsų skambučius sargybinių kontoros mėtė arba imitavo,kad neturi ryšio!- sušuko tėtis,o mama užsidengė veidą. Kaip supratau tyliai keikėsi.
-O Louis ir Liam?- Paklaisė Lukas.
-Seneliai ir kitos giminės- atsakė tėtis ir sukryžiavo rankas.- dėja, Styles vis dar ligoninėje, ir jo tėvai paliks jį ligoninės globoje. Kai jį išleis, jis irgi bus pristatytas giminėms. Nors jo tėvai dar savaitę bus čia, o vėliau jiems teks vykti kuo skubiau atgal.
-Bet mes irgi senelius turim!- sušukau aš.
-Kuriems jūs užknisote iki gyvo kaulo, kad jie net persikraustė į kitą šalį ir vietoj dovanų per kalėdas jums siunčia kelialapį į internatą-mama pasakė su liūdesiu veide lyg ji norėtų padaryti tą patį.
-Mes neketinam  svetur gyventi!- Lukas pasakė ir sukryžiavo rankas, piktai žiūrėdamas į tėvus.
Pasigirdo duru skambutis.
-Niekas jūsų ir neklausia. Nauji jūsų prižiūrėtojai jau laukia už dūrų.-pasakė mama ir nusišypsojo tėčiui, kuris lyg sveikindamas mus pakėlė į orą vyno taurę. 

Ups 🙊🙉🙈. Šiek tiek delsiau su istorija.
P.s mama juos tikrai myli, bet jos personality yra,kad jai šeimos ir jos pačios statusas yra svarbesnis. Kaip supratote, jai grįžus ji sužinojo,kad kaimynai ir aplinkiniai labai jau nemėgsta jos vaikų. 😂😂.