My Six Brothers

Pingvinukai

Justo tėtis man mirktelėjo ir paskubino vaikinus važiuoti pirkti laidų. Lukas nepatikliai žvilgčiojo į mane. ,,Man bus blogai'' pagalvojau. Ant Zayn atnešto lapelio Tom užrašė laidų numerius ir patarė kuriuos geriau pirkti. Išvykus vaikinams jis pamojo man prieiti arčiau ir kartu su juo atsisėsti prie baseino. Įmerkusi kojas (kad ir su kedais) į baseiną nežinojau ką daryti.
-Kuom jie taip nusikalto,kad tu nukirpai laidus?- paklausė Tom.
-Susinervavau- patrūkčiojau pečiais.
- O kai voliojaisi ant mūsų pievelės, atrodei linksma- nusišypsojo jis.
Išsigandusi pažvelgiau į jį. Jis tik nusijuokė.
-Manai, kad aš paliksiu savo beprotį sūnų vieną be priežiūros? Man vienai dienai išvažiavus, jis surengtų grandiozinį vakarėlį... Todėl aplink namus yra kamerų.- nusijuokė jis. Sudejavau.
-Tik Justui nesakyk.- perspėjo.- jis neturi to žinoti.
Palinksėjau galva. Tylėdami taip prasedėjom gerą pusvalandį. Atvažiavę vaikinai padavė Justo tėčiui laidus. Kol jis ten tvarkesi, Lukas nusitempė mane į namus.
-Ar tu proto netekai? Kas tau užėjo?!- šūkaliojo jis. Aš jau neturėjau jėgų atsikalbinėti, tad tiesiog jį apkabinau. Jaučiau,kad jis sutriko ir nežinojo ką daryti. Vėliau atsipalaidavo ir taip pat mane apkabino. Pradėjom lėtai linguoti kaip maži pingvinukai į šonus. Prisiminiau vaikystę. Su Luku taip apsikabindavom prieš miegą kai buvom maži. Atsidusau. Galėčiau taip stovėti amžinybę. Jo glebyje buvo taip gera.
Tada kažkas staigiai įbėgo į namus.
-Grupinis apkabinimas!!!- sušuko Louis. Visi vaikinai iš šonų stipriai mus apkabino.
Pradėjau inkšti, nes pajaučiau,kad dūstu. Staiga jie visi mane paleido.
-Ramiau, jūs ją suspausit.- nusijuokė Justo tėtis.- viską sutaisiau. Po jo žodžių namuose isijungė elektra kaip kokia kalėdų eglutė.
Padekojom Justo tėčiui už gerą darbą. Justas išėjo kartu su juo namo.
Jau ketinau lipti į savo kambarį, bet Lukas mane sustabdė.
-Žinai, kad aš vis dar piktas?-paklausė jis nieko gero nežadančiu balsu.
-Duosi dar vieną savaitę?- šiurkščiai paklausiau.
-Ne. Tiesiog nuo rytojaus turėsi pradėti tvarkyti namus.- pasakė jis.
Išsižiojau. Mačiau kaip Harry bando kažką pasakyti.
-Užsičiaupk, Styles.- piktai pasakiau. Jis suglumęs užčiaupė burną.- aš netvarkysiu šitos kiaulidės!-dabar kiekvienas pats už save!- sukryžiavau rankas ant krūtinės.
Lukas bandė prieštariauti, bet pamatęs mano įtūžūsį žvilgsnį, užsičiaupė. Ar jis išsigando? Ne. Tiesiog tokios manęs nėra matęs.
Vis dar supykusi įbėgau į kambarį ir kritau į lovą. Vėl likau viena. Garsiai pasileidau liūdną muziką, kad tie asilai žinotų kokia mano nutaika.

18:05
Turbūt užmigau, nes kai atsikėliau muzikos jau nebuvo, o pati buvau apklota savo paklode. Ot bernų logika... paguldyti mergą nors ir su šlapiais batais... Turėjau perkloti lovą. Nes nuo mano šlapių batų sušlapo visa patalynė. Visa pikta ir susivėlusi nusileidau į apačią. Vaikinai buvo savo kambariuose, tad ramiai galėjau suvalgyti jogurtą.
-Pikta kaip širšė- nusijuokė už manęs Louis.
Pikta atsisukau ton pusen kur jis stovėjo. Pamatęs mano veidą, paleido puoduką su arbata ant žemės. Pamačius jo išraišką norėjosi juoktis, bet neturėjau nuotaikos.
-Tau reikėtu prasiplauti veidą, nes atrodai lyg išlindusi iš siaubo filmo.- patarė man išminčius tvarkydamas sudužusį puodelį.
-O tau reikėtų nebuti tokiam nevėkšlai- atsakiau. Jis nusišypsojo. Žiūrėjau kaip jis šlavė puoduko liekanas.
-Kaip miegojai?- paklausė jis sukikendamas.
-Su batais, visai neblogai.- atsakiau.
Jis tik nusijuokė išmesdamas stiklą į šiukšledėžę.
-Tada šaunu.- pasakė vėl įjungdamas arbatinuką.
-Padaryk ir man arbatos.
Jis nusišypsojo ir ištraukė du puodelius ir dežutes su arbata ir cukrumi.
-Kiek tau įdėti.-paklausė.
-Vieną arbatos ir tris cukraus.- pratariau žiūrėdama kaip jis beria arbatą į savo puodelį.
-Smaližė- sukikeno jis pildamas į puodelius cukrų. Man beliko tik nusišypsoti.
Kai vanduo užvirė, Louis pasiūlė eiti į lauką išgerti arbatos.
-O tu visai šūstra mergaitė.- pasakė jis, kai mes sėdomes ant pavėsinės suoliukų.
-Bet tu irgi ne angeliukas. Mūsų mokykloje tu žinomas kaip išdaigų karalius.- atsakiau.
-Tada mes esame kažkuom panašūs.- pasakė jis gerdamas arbatą.
Isižiūrėjusi į jo mėlynas akis pamačiau vaikiškas kibirkštėles. Jis man draugiškai nusišypsojo ir žaismingai pamerkė akį.
Taip laukė mes prasedėjom kokia valandą. Su Louis buvo labai smagu šnekėtis. Jis man buvo lyg antras brolis.
Tai besišnekančius mus pertraukė Zayn.
-Mus kviečia į mokyklą paimti naujus vadovelius. Greičiau gerkit arbatą.- pasakė atbėgęs prie mūsų.
-Prie ko čia aš?- paklausiau visai neskubėdama.
-Nes direktorė nori būtinai pamatyti tave.- pasakė išsigandusiai pažiūrėjęs į mane, katik atbėgęs Lukas.
_____________________________