My Six Brothers

Sūris

-Gana voliotis!-sušuko man į ausį Lukas.
-Užsikimšk!-surėkiau atgal.
-Po valandos bus rungtynės,undine!-sušuko jis atgal.
-Nerėk! Aš guliu šalia,kvaily!-surikau jam į veidą.
-Nerėkiu!-suriko jis atgal.
-Šiknius,-pasakiau jam atsikėlusi nuo grindų. Nuo ilgo gulėjimo man skaudėjo nugara,tad atsikėlusi sukriokiau kaip senučiukė. Lukas be jokių problemų atsikėlė nuo grindų.
-Pasenėjom?-paklausė jis pakeldamas mane nuo grindų.
-Aha.
Lukas nusišypsojo.
-Kas tokio?-paklausiau nusibraukdama nuo veido plaukus.
-Tu rimtai panaši į undinę.-pasakė jis nusijuokdamas.
-Na tada tu būsi undinės brolis.- pakilnojau pečiais.- koks nors jūrų vėplys.
-Kaip undinės išvis gimdo?-paklausė jis.
-Paklausk mamos. Ji gi,kažkaip mane pagimdė.- nusijuokiau ir patraukiau į virtuvę.
-Būtinai paklausiu.- pasakė Lukas žengdamas paskui mane į virtuvę.
Abu vienu metu pribėgom prie šaldytuvo.
-Aš pirma!-sušukau isikabindama į dureles.
-Ne už ką! -isikibo į dureles ir jis.
Pešemės prie šaldytuvo kaip kokie mažvaikiai.  Bet Lukas buvo stipresnis,tad po kelių minučių buvau atitraukta nuo šaldytuvo ir pasodinta ant virtuvinio stalo.
Lukas išsitraukė sau valgyt ir visas patenkintas maistą pasidėjo ant stalo.
Pribėgusi prie laisvo šaldytuvo,pamačiau,kad jame liko tik kelios daržovės.
-Ei! O kur visas maistas? Šaldytuvas,pilnas buvo.- pasakiau žiūrėdama į Luką.
Jis kaip koks patenkintas katinas apsilaižė jogurtuotas lūpas.
-Ir dar tu išgėrei mano jogurtą!-sušukau pastvėrusi iš jo savo jogurto likučius.
Jis tik nusišypsojo ir atplėšė sūrio paketėlį.
-Durniau! Čia mano sūris!- išplėšiau iš jo sūrį,kol jis jo nesurijo.
-Ne viskas čia tavo.-pasakė jis liūdnai žiūrėdamas į sūrį.
-Man irgi valgyti reikia!- pasakiau išgerdama jogurto likutį ir atsipjoviau sūrio gabalėlį.- beje,man dar šokiai!
-O man rungtynės!- atėmė sūrį jis nuo manęs.
Taip mes vienas iš kito atiminėjome sūri.
Nespėjus man atimtį tą gabalėlį, jis labai greitai sukimšo sūrį sau į burną ir pabėgo į kitą kambarį.
Pradėjau jį vytis visaip ant jo šaukdama.
Jis pilna burna bėgdamas žvengė,kol sustodamas nepaspringo.
-Varna tu! Kramtyt reikia!- sukomandavau daužydama jam per nugarą,kad bent jau įkvėptų oro.
Garsiai kažką sugargaliavęs palinksėjo ir kramtydamas sūrį parodė į laikrodį.
-Aha. Laikas.- pasakiau jausdama,kad prieš rungtynes tikrai apsivemsiu.
______
Nuomonės šiai trumpai istorijai.