My Six Brothers

Madam

Ryte mane pažadino Lukas, purtydamas manę lyg kokį kokteilį.
-Ar tu durnas?!- sušukau.
-Tau liko 20 minučių suruošti į mokyklą.- pasakė jis mesdamas man mano kuprinę į glėbį. Apsidairiusi supratau,kad užmigau darydama matematiką ant savo darbo stalo. (Bėje, nepabaigiau pusę užduotų n.d)
-Gėrai,jau. Tuoj.- sumurmėjau trindama akis nuskubėdama į dušą.
Apsirengusi švarius rūbus, jau ropojau returiomis po kambarį ieškodama chemijos knygos po lova. Radusi ją,tiesiog įgrūdau į savo kuprinę. Beiškant sąsiuvinių man atėjo į galvą, kad aš be savo batų ir esu vis dar susivėlusi. Numetusi knygas pradėjau šukuoti susivėlusius plaukus ir mautis savo ,,converse'' kėdukus.
-Tu mane jau pradedi nervuoti.- pasakė Lukas sėsdamas ant mano lovos.
-Kaip tu taip...ai nesvarbu.- sumurmėjau ieškodama prakeiktų rašiklių po rašomuoju stalu. ,,Jis vaikšto tyliai kaip vaiduoklis, garbės žodis!'' sumurmėjau galvoje.
-Ok. Viskas. Aš pasiruošusi.- pasakiau broliui kai grūdau penalą ir skaičiuotuvą į savo kuprinę. Lukas tik pavartė akis ir mes abu nusileidome laiptais žemyn. Vaikinai jau stovėjo apačioje. Liam pametėjo Lukui jo kuprinę ir atidarę duris visi patraukėm prie mašinos.

Net neprivažiavus mokyklos liepiau bernam išleisti mane netoli mokyklos, kad niekas nematytų manęs atvažiuojant su jais. Lukas tik linktelėjo ir aš išlipau iš mašinos. Dabar penkias minutes eisiu peščiom.
-Tu galėjai bent perspėti,kad eini viena!- sušuko Liana man už nugaros.
-Paprašiau mane išleisti čia, kaip tik prie tavo namų.- pasakiau apsikabindama ją.
-Tai čia bus jūsų stotelė,madam?- paklausė manęs savo prancūzišku akcentu.
-Aš ne tokia jau sena,kad būčiau madam. -pavarčiau akis.
Ji nusijuokė ir isikibo man į parankę. Taip juokaudamos ėjome visą kelią link mokyklos.

Luko pov.
Louis pastatė mašiną ir mes išlipome mašinų stovėjimo aikštelėje.
-Man čia nepatinka, čia pastato sienos rožinės- kaip mergaitė pasiskūndė Niall. Mes visi nusijuokėme.
-Jei čia ne tik mergaičių mokykla, tai tikiuosi, kad bus remontas- pasakė Harry.
Mes visi šešiese ėjome link mokyklos, o kreivi merginų žvilgsniai tiesiogiai mus nužiūrinėjo.
-Nepripratęs aš prie tokių mergų žvilgsnių kažkaip.- pasimuistė Louis.
Kai tik įėjom į mokyklos pastatą, mus pasitiko plačiai besišypsanti sekretorė kuri mus vėdžiojo po mokyklą vakar. Ji pasitikrino mūsų pavardęs ir įdavė tvarkaraščius or spintelių numerius. Su vaikinais būsiu vienoje klasėje. Patraukę link spintelių pamatėmę ir kitus vaikinus kurie ieško kabinetų ar savo spintelių.
Mūsų visų spintelės buvo irgi šalia. ,,Ačiū mama'' sumumėjau sau. Traukiant link biologijos kabineto (kad ir kur jis būtų) mūsų grupelei visi vaikinai ir merginos padarydavo kelią prisispausdami prie savo spintelių. Vaikinų mokykloje mes buvome populiarūs, manau, kad šioje mokykloje bus tas pats.
-Šūdas,ši mokykla lyg koks labirintas- pasakė Zayn, kai mes jau kokį penkta kartą atsiradom prie savo spintelių.
Staiga paauglių minioje pamačiau pažystamą melyna plaukų kupetą.
-Aš žinau kas mums padės- pasakiau visiems vaikinams žiūrėdamas sesutės pusėn.
_________________________
Pamaniau,kad pats laikas įterpti ir Lukučio mąstyseną? Kaip manot ar palikti Luko pov? Jūsų nuomonių lauksiu komentaruose. ❤❤❤