My Six Brothers

Ne viskas pakrypo į gerą pusę

*Savaitgalis:*
Stovėjau su Liana prie didelės sodybos vartų.
-Bus taip kietai, kad visi mums pavydės.- pasakė Liana mesdama krepšį pro vartus, prie Linos kojų, kuri priėjo atidaryti vartų.  Lianos krepšyje kažkas sužvango.
-Niekis,- pasakė ji pažiūrėjusi į mane.- apvyniojau butelius tualetiniu popieriumi. Sunaudojau aštuonis rulonus.- pasakė ji šypteledama Linai. Lina nedrasiai šyptelėjo ir nulenkusi galva pravėrė vartus.
-Sveikos atvykusios.- pralemeno ji, o mes nelaukusios praėjime pro ją, i didžiulį namą kuriame jau įsibegėjo vakarėlis. Jau ant žolės gulėjo porelės, nesuradusios sau vietos, vienas langas apačioje buvo išdaužtas.
-Mes pavėlavome.- sumurmėjo Liana apglėbdama savo tašę, nes kažkoks vaikinas norėjo ją iš jos atimti.
-Bet vakarėlis tik prasidėjo.- pasakė Lina mus pavijusi. Ši mergina yra tikra tylenė ir moksliukė. Bet gerbiama dėl tėvų padeties mieste. Mero dukrelė. Nekaltutė ir švarutė. Bet kelia vakarėlius, kurie žinomi visame mieste. Ne taip kaip mes, ji buvo su megztiniu ir džinsais kurie aiškiai nedera prie paauglių vakarėlio.
-Vėl sedėsi namelyje ant medžio ir skaitysi knygą?- paklausiau aš, pasitaisydama ir taip per trumpą suknelę. Lina linktelėjo.
-Jei ko reikės, žinosit kur mane rasti. - pasakė ji pasikišdama per daug storą knygą po pažaščia. Ji mums pamojo ir dingo už krūmų, kurie slėpė vienintelę tylią vietelę šioje sodyboje.
Liana nusijuokė ir spėjo mesti kankorėžį ji pavymui.
-Samantukai, mes laisvos!- pasakė ji išsitraukdama butelį ir dingdama minioje. Aš atsidusau, bet esu jau pripratusi prie jos tokių išnykimų.
-Pakabink kokį berną, ir svarbiausia nepamiršk aplankalų vadoveliui!-sušukau jai pavymui. Išgirdau jos garsų juoką.
Taip, vakarėlis tikrai įsibegėjo. Jau penkis vaikinus teko patraukti nuo savęs į šalį. Nemėgstu per daug išgėrusiu žmonių. O ypač išgėrusiu moksliukų, kurie per vakarėlį atsiskleisdavo visomis spalvomis.
Išpylusi ne vieną alkoholinį gėrimą į gelių vazoną (nes niekada vakarėlyje negeriu) patraukiau į šokių aikštelę.

-Mes mirsim!- sušuko Niall išgirdęs skype ringtoną. Skambino tėvai. Jis apsidengė, gulėdamas ant sofos, pagalvėmis, stengdamasis neišleisti nė garso.
-Einu parūkyt!-pasakė Zayn užsidėdamas striukę. Harry nepratardamas nė žodžio nusekė paskui jį, nors jis ir nerūkė.
Liam atsiduso ir atsisėdo priešais kompiterį kuris stovėjo ant virtuvės stalo. Lukas linktelėjo ir atsitempęs paskui save, drebantį Louis atsisėdo šalia.
Ekrane atsirado tėčių veidai.
-Bent jau ne moteriškoji lytis.- atsiduso Louis laimingai ir pamojavo į ekraną.
Lukas šyptelėjo ir pasisveikino. Liam parodęs rankos mostu, kad nėra ko bijoti pasikvietė likusius vaikinus. Niall palaimingai nusišypsojo, bet vėliau šalia kompiuterio pamatęs neišmestą Samantos sugalvotą sutartį, pabalo kaip pamatęs šmėklą. Lyg atspėjęs jos mintis, Luko tėtis paklausė kur dingo jo dukra.
-Ji jau miega. Labai ji pavargusi šiandien.-pasiteisino Lukas nežiūrėdamas tėvui į akis.
-Mano melynplaukis elfas pavargęs? Stebuklai! Ką jūs ten vaikinai jai padarėt?-nusijuokė Luko tėtis. Lukas išspaudė šypseną ir linktelėjo.
-Auklėjimo paslaptis- pasakė Zayn ir suglamdė Samantos sutartį.
Vaikinai pasišnekėjo su savo tėvais ir buvo laimingi. Tėvai norėdami jau baigti pokalbį aiktelėjo. Per pusę ekrano pasirodė Samantos veidas. Per garsią muzika girdėjosi linksmas jos balsas:
-Tėtukai! linkėjimai iš vakarėlio!-sušuko ji pakeldama taurę virš ekrano. Vėliau iš vaizdo išnyko jos veidas.
-Lukesai. Kas čia per juokeliai?- paklausė piktas tėvo balsas.
₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩₩
🙂 na kaip?