My Six Brothers

Žaidynės

Ir ištikrūjų,kai įėjome su Luku pro mokyklos duris, beveik neapsivėmiau.
Lukas net napamatęs manes patraukė į vaikinų persirengimo kambarį su mudviejų krepšiais.
-Duok krepšį! Nelaimėli tu, bent jau manęs neužmiršk!-sušukau jam pavymui.
Bet jis manęs neišgirdo ir besišvilpaudamas užtrenkė man duris prieš pat nosį.
-Šunsnukis! Sušukau. Daužiau berniukų persirengimo kambarį, o viduje esantys asilai juokėsi.
-Atiduok mano krepšį!-šaukiau. Netoli manęs stovėjo kiti vaikinai, turbūt norintys užeiti,bet per mane jie to padaryti deja,negalėjo...
-Nes kol tu man negražinsi krepšio su uniforma, aš daužysiu duris,kol neateis pats direktorius!
Man bedaužant kumščiais į kietą medieną, staigiai atsivėrė durys ir aš su trenksmu kritau  ant žemės.
Pradėjo žvengti visa minia pusnuogių vaikinų.
-Aaaaa! Mano vargšės akys! Kodėl dievas, manęs nemyli, ir verčia matyti šia pusnuogių asilų bandą!!!- sušukau apsimesdama,kad mirštu,užsidengdama akis.
Man begulint,ant mano pilvo krito mano sunkus krepšys.
Atsistojusi ant žemės,į nieką nekreipdama dėmesio išbėgau iš pusnuogių gardo,ir įbėgau į mergaičių persirengimo kambarį,kuris buvo priešais.
_____________________
Žaidynės jau ėjo prie vidurio,kai mes turėsime atlikti šokį. Mūsiškiai pirmauja. Beveik visus įvarčius pelnė Liam.
-Sekmės!- išgirdau už savęs Lianos balsą.
-Ačiū!-pasakiau nenusukusi akių nuo žaidimo.- jei galėčiau,bėgčiau slėptis į mišką.
Liana numetė į rankas vėmimo maišelį.
-Oi,ačiū,kad palaikai.-pasakiau suglamžydama tą prakeiktą maišelį.
-Nervus į koncervus!- suvaidino mane,ji.
Bet atsakyti nesugebėjau atsakyti. Visas maistas norėjo išlysti per viršų.
-Laikas!-sušuko kažkuri iš merginų ir mes apsuptos sirgalių riksmų įbėgome į aikštę.
Isijungė muzika ir visos pradėjom šokti. Sekėsi visai šauniai.  Išbėgus man iš galo ir padarius greitus salto, iš žaidėjų tribūnų pasigirdo garsūs šauksmai ir švilpimai.
Visa laiminga užleidau kitai merginai vietą,kuri skandavo skanduotę.
Stojau šalia Sofijos. Ir pagal muzikos ritmą,pradėjom savo šokį,kaip pagrindinės šokėjos,ir skandavom skanduotę. Davusi komandą,kapitonė davė žinoti,kad greit bus piramidė,kurios viršūnėje buvau aš.....
,,Nesugebėsiu''-pagalvojau, stebėdama kaip merginos nuo pat apčios rikiuojasi piramidei. (Samantai teks nuo rampos šoktį į pačią viršunę)(neklauskit,pati nesuprantu kaip 😂😂😂).
Pašėlę sirgaliai,ir isiaudrinę žaidėjai (tarp jų ir mano brolis) skandavo skanduotę,įterpdami mano vardą.

..Samanta visus nugalės,
Visiems gerkles perplėš ji jei reiks,
Bijokit,nes dėka jos,visi mūsų priešai išsibėgios!!
(Nei į tvorą,nei į mietą) 😂😂😂😂

Suskaupusi,įsibegėjau ir šokusi, atsidūriau piramidės viršuje.
Minia pradėjo šėlti. Svarbiausia išsilaikyti.... ,bet jaučiau,kad po manimi esanti Sofija drebina rankas.
-Sofija,ką tu darai?!- pasakiau,kad ji girdėtų per tą balsų maišalynę,kurie skandavo mano vardą.
-Čia tau už mano nosį!-pasakė ji taip,kad tik aš girdėčiau.
Ji sujudino rankas taip,kad aš nesugebėčiau išsilaikyti.

Jau prieš tai galvodama,kad ji man taip keršys, aš sėkmingai padariusi salto ore, pritūpiau rankomis atsirendama,ant žemės.
Minia pagalvodama,kad taip ir turi būti,pašėlo man ploti. Jaučiausi laimynga kaip ir jie, bet turbūt sulaužyta mano ranka - ne.
________________