My Six Brothers

Ne aš tai padariau!!!

Iškart kritau į lovą miegoti,bet man neleido užmigti visokie vaikinų šukavimai.
Vėliau pasigirdo šukavimai:
-O kur Haryy???
Ir net nepasižiūrėję į jo kambrį bernai atlekė pas mane.
Kai jie atbėgo klausinėti aš jiems parodžiau jo kambario link,ir visi,užtrenkę garsiai duris nuskubėjo tenai.

😭Praėjo savaitė😭 Pirmadienis
04;45
Atsibudau ankščiau net už žadintuvą. Visa susivėlusi ir susierzinusi pasikėliau ir nuėjau į dušą. Net nespėjus normaliai užrakinti durų,kažkas pasibeldė.
Nesupratusi ir pilna šoko,kad kažkas mano kambaryje greitai atidariau duris. Ten buvo Niall susigriebęs už nosies  ir su ,,noriu į tualeta'' poza jis greitai išbėrė.
-Liam užemė vonios kambarį,visur kitus tas pats! Man staigiai reikia į tuoletą nes aš apsimyšiu! Labaaaaai prašaaaau,!Ir dabar kai tu man trenkei į nosį su durimis,man bėga kraujas!!
Įleidau jį į tuoletą ir pasakiau kur rasti vatos. Niall vienintelis per šią savaitę buvo malonus ir draugiškas.
Išėjęs iš tuoaleto jis padėkojo.
-Kodėl toks šurmulys taip anksti?-paklausiau nesupratusi kame reikalas.
-Nes šiandien futbolo varžybos!-beje,sekmės šokti!- pasakė Niall dar labiau paveldamas man plaukus.
ŠOKTI?! Ar jis katik pasakė šokti?!
Kaip žaibas susiruošiau,bei apsirengiau. Pasiemiau nepadarytus namų darbus ir šokių uniformą.
-Šiandien kažkam aš smarkiai pagrąžinsiu veidelį.- pasakiau dėdamasi motociklininko šalmą. Ir paspausdama geeičio pedalą iki pačios žemės (XDDD ale greit važiuoja XD).

Mokykloje buvau ne pati pirma. Kaip ir tikėjausi,Siuzana stovejo prie savo spintelės visai netoli manęs. Padėjusi šalmą ir kuprinę į spintelę aš garsiai užtrenkiau dureles
Besidažydama Siuzana kruptelėjo,kad net lūpdažis nudažė jai nosį. Visa pikta ir įtūžusi priėjau prie jos ir stveriau jai už gerklės.
-Tai tu taip ketini su manimi taip  žaisti!?!! Nepranešti apie rungtynes!!! Jau net šlykštiesi man paskambinti! Norėjai pati sušokti pagrindinį,ane?! Po visko?- sušukau vis stipriau spausdama jos gerklę. Ji kažką gargaliavo,iš akių bėgo ašaros.  Nenorėdama pasmaugti žmogaus,atleidau ją,ir jo krito ant žemės. Jos lūpdažis nusirito po spintelėm.
-Daugiau niekada,niekada nenoriu tavęs matyti. Aš tau vis dar neatleidau,manau kaip ir tu man... tai tegul taip ir lieka,širdele.-pasakiau dūstančiai ir žiaukčiojančiai Sofijai.
Jos akys degė pykčiu. Ji norėjo atsistoti,bet aš ją pargrioviau ant žemės.
-Čia tau už viską,ką tu man padarei nuo to įvykio. Ne aš tada buvau kalta,kad Reičel mirė. Ne aš! Atmerk akis,Sofi! Bet aš tau neatleisiu už tai,kad tu mane apkaltinai,nors manęs ten nebuvo!! Tu žinai,kas kaltas! Tu žinai...- pasakiau atsisėsdama šalia jos. Apsiverkusi sedėjau ir žiūrėdama į vieną tašką kalbėjau:
-Tu žinai,kad ji man buvo kaip sesuo. Tu tai žinojai. Bet tau svarbiausiai buvo neapkaltinti,savo meilės!! Tai kur jis dabar? Metė tave?! Pabūgo,kad tu jį išduosi? Bailys!!- sušukau. Sofija verkė šalia manęs. Ji dar kažka gargaliavo,nes negalėjo šnekėti.
Ji bandė sugriebti mano ranką,bet aš atsišlyjau. Atsistojusi patraukiau toliau nuo Sofijos į merginų tuoaletą. Girdėjau,kaip Sofija irgi kažkur kitur nubėga,nes į mokyklą pradeda rinktis mokiniai.
___________
Trumputė,gražutė isto. Trumpa,nes stengiuosi rašyti naują ,,Superherojai (ne)žino ką daro''. Ale reklama. 😏😏😏😂😂😂 tai jei,kam pabodo ši be galo,be krašo,mano istorija, varykit skaityti kitos. (TEN tik pati pradžia).
Ačiū,kad skaitot!! 👏👏👏 iki! 👐👐👐