Auroras Haris ir Dahoko iškilimas

2. Karjeros pradžia ir partnerių skyrimas

Haris palengva atsisuko ir pamatė svetainės viduryje stovinčią Hermioną. Ji žiūrėjo į Harį tokiu žvilgsniu, kad rodosi tuoj puls.

-Hari Poteri! – suriko ji ir jis kruptelėjo. – Kokį velnią čia darai?

Haris vos ne vos išlemeno, nesitikėjęs tokios merginos reakcijos:

-Tas žiobarų vaikėzas netyčia mane pamatė, - ir jis ramiai paaiškino situaciją. Hermiona klausėsi nepertraukinėdama. Kai baigė ji atsiduso.

-Kas man dabar bus? – paklausė jos vaikinas. – aš nebegalėsiu dirbti auroru ar kaip?

Mergina susirūpinusi prisėdo ant sofos. Rankoje ji laikė oficialiai atrodantį laišką.

-Imk, - ištiesė ji jam ir jis paėmė. Atplėšęs drebančia širdimi ėmė skaityti:

Pone Hari Poteri.

Mus pasiekė informacija apie tai, kad šiandien, rugpjūčio aštuonioliktosios, šešioliktą valandą pažeidėte Magijos slaptumo įstatymą, priimtą 1885 metais, spalio keturioliktą, siekiant apsaugoti burtininkų bendruomenę nuo magiškų galių neturinčių asmenų, kitaip vadinamų žiobarų, veiksmų. Jūs esate kaltinamas statuto pažeidimu naudojant Šaukiamuosius kerus matant Žiobarui. Kadangi grėsmės jūsų gyvybei nebuvo kilę jūs neturėjote teisės naudoti burtus matant ne magijos pasauliui priklausančio asmens akivaizdoje. Pagal Slaptumo įstatytmo keturiasdešimt antrą straipsnį, pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį skirsnius esate kviečiamas į Teisminį posėdį, vyksiantį rugpjūčio dvidšimtąją dieną, dešimtą valandą.

Pagarbiai

Magijos Ministerija

Magijos Įstatymo priežiūros departamentas

Departamento ministro pavaduotoja

Hermiona Įkyrelė

Haris pakėlė akis į merginą.

-Jei ne Kingslis, Hari, jau būtum praradęs darbą ir būtum teisiamas su tikimybe atsidurti Azkabane, - pasakė ji. Haris mirktelėjo.

-Ką?

-O taip. Pažeisti slaptumo įstatymą rimtas nusikaltimas, tačiau vos ik tai sužinojo Ministras pradėjo viską glaisytyti. Sebastianas su Koeljeriu, tavo tiesioginiu bosu, bei Kingsliu pasistengė, kad reikalas neišplistų ir daug žmonių nesužinotų, tad laikyk tai paslaptyje, - paaiškino ji. Haris negalėdamas patikėti kokioje sunkioje situacijoje atsidūrė atsisėdo šalia jos. Jis vis dar nesuprato kaip galėjo taip atsitikti. Bet juk tai ne jo kaltė, ar ne? – svarstė jis. – Jis buvo savo namuose ir ten naudojo magiją. Iš kur jis gallėjo žinoti, kad kažkoks žiobariūkštis jį stebės. Šiomis įžvalgomis jis pasidalino su garbane. Ji pritariamai linktelėjo:

-Būtent tai ir tvirtink teisme.

-O jei pralaimėsiu? Kas tada? Azkabanas?

-Ne, - papurtė galvą mergina. – Tačiau nebegalėsi dirbti auroru ar panašaus darbo. Suprask, negalima visiškai ignoruoti tavo nusižengimo. Juk nenorėtum, kad pasklistų kalbos, kad garsusis Haris Poteris pasinaudojęs savo vardu gali daryti ką nori ir panašiai.

Haris jai pritarė. Tačiau jam buvo labai liūdna ir kartu labai pikta, kad jo karjera prasideda tokiu skandalu.

Jiems besėdint pro langą skrido ruda pelėda.

-Kiauleliūkinė – atpažino paukštį Hermionq. – matyt Ronis parašė.

-Jis žino? – paklausė Haris.