Adopted // LTU

Father dont come home

Sonis pažiūrėjo į mane ir numetė peilį.

-Geras pasirinkimas,-pasakiau su palengvėjimu ir apkabinau jį.-Tikiuosi nepažadinom tėvo.

-Na, esmė tame, kad tėvo dar nėra namuose,-pažiūrėjau į Sonį sutrikusi. Tada pradėjau nerimauti. O kas, jei jis pagavo Kristal... dieve. Aš tiesiog negalėjau apie tai galvoti.

--

Dabar 1:00. Tėvo vis dar nei kvapo. Išgirdom beldimą į duris. 

Aš atidariau jas, bet ten buvo ne tėvas. Ten buvo Malori.

-L-labas, ar matei 23 metų moterį šviesiais plaukais ir rudomis akimis.... jos vardas Kristal ir ji...ji...yra..."

Ji verkė, kol pagaliau galėjo aiškiai mane matyti.

-T-tai tu,-jai pavyko ištarti. Norėjau ją įsileisti... bet negalėjau. Uždariau duris sau už nugaros ir atsisėdau.

-Labas, aš Elė.

-Aš Malori.

Linktelėjau.

-Mano sesuo dingo,-pasakė po 5 minučių tylos.

Linktelėjau dar kart ir pažiūrėjau žemyn.

-Gal gali man padėti ją surasti? Ji nėščia ir... Aš nežinau kur ji yra... prašau, padėk man Ele,-nežinojau ką pasakyti.

Negaliu jos taip palikti, kai aiškiai žinau kas vyksta.

-Ar nori... užeiti į vidų?

Malori palinksėjo, o aš atidariau duris. Mintyse aš meldžiausi:

"Tėve, negrįžk dabar namo."