Esier said then done

66 9 1
                                    

Ji įėjo ir apsižvalgė. Sonis greit atsisuko ir išplėtė akis. Papurčiau galvą. Negalėjau nusivesti jos į savo kabmarį - dėl vardų, negalėjau nusivesti ir į rūsį, vonios kambaryje kraujo dėmėmis padengtos sienos... Galiu ją nusivesti ant stogo... tai visada mane nuramina.

Nuvedžiau ją į lauką, prie nedidelių kopėčių ir užkopiau. Atsisėdau ant stogo ir grožėjausi vaizdu. Aš tikrai norėjau jai pasakyti.

-Nekenčiu savo gyvenimo,-po šiek tiek laiko prabilo ji.

Puiku.

Aš turiu savižudį brolį ir draugę, kuri Nekenčia savo gyvenimo.

Puiku.

Aš tiesiog nuleidau galvą žemyn.

-Neatrodo, kad tu daug šnekėtum, bet viskas gerai, aš visada čia, jei tau manęs prireiks.

-Aš taip pat nekenčiu savo gyvenimo,-atsakiau.

Malori pažiūrėjo į mane ir linktelėjo:

-Kodėl?

-Buvau įvaikinta psichopato ir mano brolis šiandien vos nenusižudė  ir aš turiu randų ant viso kūno ir-"

Aš tik dabar suvokiau ką pasakiau.

-Palauk...tie randai...-ištarė Malori.

-Ne... ne... tai... ne, ne taip kaip atrodo.

Nepanašu, kad malori patikėjo manimi, tagi aš nusprendžiau jai pasakyti visą tiesą.

Lengviau pasakyti nei padaryti.

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Jan 10, 2017 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Adopted // LTUWhere stories live. Discover now