Mėnulio upė.

4. Išsigelbėjimas.

Violeta dar ilgai kapstėsi, bet į viršų vistiek niekaip nesugebėjo išlipti. Per tą laiką mėnulis ją rado. Jis buvo visiškai virš jos. Staiga upės vanduo pakilo į jį. Milžiniška srovė šovė į mėnulio kraterį. Visą mėnulį apgaubė vanduo. Didelis vandens burbulas ištirpo ore ir pavirtęs vandeniu, ilga srove leidosi tiesiai virš Violetos. Srovė sustojo tiesiai jai virš galvos. Iš jos išniro vandens ranka kuri perbraukė per merginos plaukus. Viol krūptelėjo. Tada ranka nusileido prie žvaigždės ant jos kaklo. Paėmusi ją pradėjo kelti į dangų. Iškilus iš urvo žvaigždės grandinėlė nutrūko ir Violeta nukrito į upę. Srovė išmetė ją ant kranto, kol mergina buvo be samonės.
Tuo tarpu mėnulis pakilo su žvaigžde, kuri buvo jai ant kaklo. Įdėjęs ją į dangaus skliautą iškvietė ir kitas žvaigždes. Joms visoms kartu pradėjos šviesti, mėnulis akiniais pasibalnojo nosį ir toliau stebėjo Violetą, kol atėjo diena. Saulė išvijo mėnulį ir jo žvaigždes iš dangaus skliauto ir pati išsikovojo vietą jame.
Violeta nubudo kai saulė pradėjo jai spiginti į veidą. Ji nubudo. Išsigandusi to kas buvo nubėgo į namus. Mama dar miegojo. Užsidariusi savo kambaryje ji panėrė į lovą kol mama dar neatėjo. Net pati nepajuto kaip užsnūdo.
Sapne ji buvo basa, su trumpa maikute ir šortais. Ji buvo upės srovės nublokšta labai labai toli nuo namų. Saulė leidosi. Išėjusi į rūgių laukus ji apsidairė. Niekur neradusi urvo ar šiaip kokios pastogės pasislėpti nuo mėnulio, Violeta nėrė į purvą esantį tarp rugių.
Sapnas persikėlė labai aukštai virš debesų. Buvo tik ji ir lynas ant kurio ji ilgai stovėjo. Mėnulis į ją žiūrėjo lyg sakydamas "Pagaliau atėjo laikas tau mirti", bet Violeta tik tarė "Tai netikra! Atstok" ir nušoko nuo lyno.
Staiga pašokusi iš lovos ji trenkė galvą į spintelės kampą. Kraujas pradėjo bėgti iš guzo jai virš akies. Jis buvo juodas. Kraujo lašeliai susijungė. Jos galva gulėjo juod kraujo klane. Staiga kraujas nebebėgo iš Violetos galvos. Jis pradėjo garuoti, o juodi dūmai užpildė visą kambarį kol nuo didelio spaudimo kambarys išlėkė į orą.
-Violeta, eii. Pabusk! Ko čia trankaisi? Kas buvo?
Mergina visa išpilta šalto prakaito:
-Kas? Kaip? Kas buvo?
-Ką tu sapnavai, kad taip trankeisi?
-Mėnulį...